Tyrimas: kas atsakingas už laiku negrąžintas paskolas?

  • Teksto dydis:

Daugelio lietuvių nuomone, kiekvienas žmogus yra pats atsakingas už savo finansinį išprusimą, rodo ankstesnės visuomenės apklausos. O kas atsakingas už nesugebėjimą laiku grąžinti paimtos paskolos – žmogus ar ją išdavusi kompanija? Tautiečių nuomonę pastaruoju klausimu atskleidė „Provident Finansai“ inicijuota apklausa.

Atsakomybės dėl paskolų, kurias tampa sudėtinga grąžinti, žmonės nesikrato. Beveik pusės respondentų (47 proc.) nuomone, atsakomybė tokiu atveju tenka abiems pusėms – paskolą imančiam žmogui ir ją išduodančiai kompanijai. Kiek mažiau nei pusė lietuvių mano, kad atsakomybė tenka pačiam žmogui. Vien tik paskolą išdavusiai kompanijai atsakomybę priskiria tik 4 proc. apklaustųjų.

„Svarbu ir atsakingai skolintis, ir atsakingai skolinti. Remiantis atsakingo skolinimo taisyklėmis, vartojimo paskolas išduodančios įmonės tikrina kliento mokumą ir siekia pasiūlyti geriausiai jo situaciją atitinkantį sprendimą. Tuo tarpu kiekvieno dėl paskolos besikreipiančio žmogaus pareiga yra įsivertinti, kokio dydžio paskolos jam reikia, ar tikrai reikia ir per kokį laikotarpį šis būtų pajėgus ją grąžinti“, – kalba „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė.

Kompanijos atstovės teigimu, priimant sprendimą dėl paskolos, svarbu konsultuotis su šios srities specialistais: „Prieš imant paskolą derėtų pirmiausia pasikonsultuoti su kompanijos atstovais. Labai svarbu išsiaiškinti, ar keičiasi paskolos kaina, jeigu vėluojama mokėti įmokas. Mūsų atveju delspinigiai tokiu atveju nėra taikomi.“ Jau ankstesni tyrimai yra parodę, kad žmonės nėra linkę gilintis į sutarties sąlygas. Tuo tarpu atsakymai į kylančius klausimus gali užkirsti kelią nesusipratimams ateityje.

Požiūris į atsakomybę dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų dažnai priklauso nuo socialinio statuso bei patirties finansų valdymo srityje. Tai patvirtino ir apklausos duomenys. Pačiam žmogui atsakomybę dėl nesėkmingai paimtos paskolos priskiria didžiausias pajamas gaunantys žmonės ir didmiesčių gyventojai.

„Gebėjimas realiai įvertinti savo finansines galimybes ir atsakingai priimti finansinius sprendimus siejamas su finansiniu raštingumu. Todėl vienas mūsų įmonės tikslų – finansinio švietimo programų plėtojimas. Mūsų grupės patirtis rodo, kad tokios programos visuomenės yra vertinamos ir žmonės į jas aktyviai įsitraukia“, – teigia D. Krinickienė.

Gegužės 15–23 dienomis „Provident Finansai“ užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1008 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių