- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų pirko būstą – tokių žmonių šalyje yra apie 43 proc. Pirkdami būstą žmonės naudojo savo lėšas arba skolinosi jas iš bankų. Kita gyventojų dalis už savo būstą nemokėjo: jį paveldėjo arba privatizavo iš valstybės. Dar viena Lietuvos žmonių dalis apskritai neturi nuosavo būsto.
„Siekėme išsiaiškinti, kokia Lietuvos gyventojų dalis skyrė savo lėšų būstui įsigyti. Manome, kad tai svarbus veiksnys kalbant apie žmonių požiūrį į savo turimą turtą: kuo daugiau pastangų ir pinigų žmogus skyrė būstui įsigyti, tuo, tikėtina, labiau šis turtas bus saugomas“, - sako „PZU Lietuva“ produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.
Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad per paskutinius kelerius krizės metus, nemaža dalimi praradus finansinį stabilumą, mūsų šalies gyventojai kur kas labiau ėmė rūpintis savo turto išsaugojimu. Tyrimo duomenys rodo, kad savo būstą draudžia beveik pusė žmonių, savanoriškai pasirūpinusių draudimu.
Saugumo jausmas ir apsisaugojimas nuo nelaimių yra pagrindinės priežastys drausti būstą. Šis siekis įgyja vis tvirtesnį pagrindą, nes žmonės suvokia, kad pajamos artimiausiu metu nedidės, finansinė situacija pagerėjimo nežada, o draudimas yra vienintelis garantas atgauti lėšas už nuostolius, kurie kiltų dėl gaisro, audros, užliejimo ar kitų nelaimių.
Tyrimas parodė, kad apie pusę Lietuvos gyventojų pirko būstą iš nuosavų lėšų arba paskolos, taigi jį sieks apsaugoti ir branginti. Kita dalis tokio stipraus įsipareigojimo savo turtui gali ir neturėti. Tokį ryšį patvirtina ir turimi turto draudimo rodikliai – savo butus Lietuvoje apdraudę kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų, o gyvenamuosius namus – per 50 proc.
Būstą įsigiję už nuosavas ar paskolos lėšas dažniau nurodė vidutinio amžiaus ir pagyvenę žmonės, turintys šeimas ir gaunantys aukštesnes pajamas. Viengungiai dažniau nurodė gyvenantys su tėvais arba nuomojantys būstą.
Beje, dažniau būstą pirko ne didmiesčių, bet regiono centrų, miestelių gyventojai. Didmiesčiuose žmonės dažniau nei mažesniuose miestuose nurodė nuomojantys būstą arba gyvenantys paveldėtame bute.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...