- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius metus sumažėjo dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų.
Visiškai saugus jaučiasi tik kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai jaučiasi kur kas mažiau finansiškai saugūs, nei prieš metus. Šiuo metu daugiau nei trečdalis – 35 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė situacija nėra saugi, kai prieš metus tokių buvo 19 proc. Tuo tarpu savo finansine situacija visiškai pasitiki kas dešimtas, kai pernai tokių buvo beveik dukart daugiau – 18 proc.“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, didėjantį gyventojų finansinį neužtikrintumą galėjo lemti infliacija – augančios kainos sumažino dalies gyventojų galimybes daugiau taupyti.
Be to, apklausos duomenimis, net 37 proc. gyventojų neišsiverstų be artimųjų ar valstybės finansinės paramos.
Gyventojų, kurie jaučiasi finansiškai saugūs ir nepriklausomi nuo paramos iš šalies, dalis per metus šiek tiek ūgtelėjo – nuo 54 proc. pernai iki 58 proc. šįmet. Kurį laiką vien savo lėšomis pajėgtų verstis 29 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo kiek daugiau – 32 proc.
Visiškai be finansinės paramos iš šalies neapsieitų 8 proc. gyventojų, ši dalis per metus nepakito.
Vyrai (60 proc.) kiek dažniau teigia esantys finansiškai nepriklausomi nei moterys (55 proc.). Tačiau pažvelgus į visiškai nuo artimųjų ar valstybės išlaikymo finansiškai priklausomų žmonių grupę, joje moterų dukart daugiau nei vyrų – jų dalis sudaro, atitinkamai, 10 proc. ir 5 proc.
Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2024 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“.
Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...