- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčiusios šalys. Bet viešosios paslaugos gyventojams nei paprastėja, nei greitėja. Plačiau apie tai – LNK reportaže.
Dokumentų šūsnys, nesibaigiančios užsieniečių užklausos ir dar asmens dokumentų išdavimas. Migracijos departamente kasdien pluša per pusė tūkstančio darbuotojų ir jie vos spėja.
„Parodykite man įstaigą, kurioje per dvejus metus darbo apimtys būtų išaugusios dvigubai. Tai yra Migracijos departamentas. Kur dar darbo apimtys taip išaugo?“ – kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Dokumentų krūvos ir pavargę veidai. Verslininkų manymu, ne visos viešosios įstaigos dirba taip intensyviai.
„Kartais matome ir biurokratijos apraiškas, kurios iš per didelio aparato, nežinia, į ką kreiptis, kas turi derinti leidimus“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.
Per ketverius metus valdininkų skaičius sumažėjo 3 proc. – iki 360 tūkst. žmonių. Tačiau jų vis dar smarkiai daugiau nei išsivysčiusių šalių vidurkis.
Viešosiose įstaigose žmonės dirba ne tik dėl socialinių garantijų ir griežto darbo valandų paisymo. Valdininkų atlyginimai dabar auga sparčiau nei privataus sektoriaus.
„Norint užtikrinti, kad viešasis sektorius būtų patrauklus geriems darbuotojams ateityje, būtina užtikrinti ir deramą atlyginimą“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pirmą kartą susiduriame su stipresne tendencija, kai verslui tampa sunku konkuruoti su viešuoju sektoriumi. Padidėję atlyginimai iš tiesų vilioja žmones į valstybines įstaigas“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Padidėję atlyginimai iš tiesų vilioja žmones į valstybines įstaigas.
Vilionių bus ir kitąmet – prognozė tokia, kad privačiame sektoriuje algos augs apie 8 proc., o viešajame – bent 9 proc. Taigi per porą metų dalies piniginė padidės beveik trečdaliu.
„Atlyginimai mokytojams padidėjo daugiau nei 20 proc., o sveikatos sektoriuje gydytojams – apie 15 proc. Šie susitarimai tęsis ir kitais, ir dar kitais metais“, – aiškino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Žmonės viešąjį sektorių dažnai įsivaizduoja kaip biurokratus, sėdinčius ministerijose, tačiau visas biurokratinis aparatas – visos ministerijos kartu sudėjus – sudaro apie 300 mln. eurų, kai biudžetas yra keliolika milijardų“, – kalbėjo G. Skaistė.
„Neatrodysime kaip bažnyčios pelės, tačiau tikrai negalėsime girtis, kad, žinote, ateikite pas mus, mes čia siūlome geresnius atlyginimus. Tikrai girdžiu, kad kitose įstaigose labiausiai vertinami specialistai gauna gerokai aukštesnius atlyginimus. Mums dar yra, kur pasitempti“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Atlyginimai kyla kaip ant mielių, tačiau viešosios paslaugos nesikeičia. Gyventojams netrumpėja eilės pas gydytojus, verslas nesulaukia greitesnio leidimų išdavimo.
„Čia yra pavojus, kad atlyginimų kėlimas nebūtinai pagerins paslaugų prieinamumą – nes lieka tie patys žmonės, su tomis pačiomis funkcijomis ir, sakykime, su tokiu pačiu požiūriu į darbą“, – akcentavo M. Dubnikovas.
Kad valstybinis aparatas galėtų dirbti kokybiškiau, neslepia ir finansų ministrė.
„Viešojo sektoriaus efektyvinimo galimybių yra, tačiau dažniausiai politikai to apetito nelabai…“, – atviravo G. Skaistė.
Ekonomistas ragina valdžią solidarizuotis su verslu ir vietoj mokesčių didinimo, nebepadidinti atlyginimų biurokratams.
„Bet klausimas, ar nereikėtų perkelti dalies žmonių iš valstybinio sektoriaus į privatų sektorių?“ – svarstė M. Dubnikovas.
„Ta nuolatinė rotacija yra irgi lėšų švaistymas. O kol kas, deja, Migracijos departamentas išlieka specialistų kalvė – priimame jauną, perspektyvų žmogų, paruošiame jį kvalifikuotam darbui ir jį pervilioja kitos įstaigos. Tai šiek tiek liūdina“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Kitais metais viešajame sektoriuje dosniausi atlyginimai laukia gydytojų, slaugytojų, mokytojų, dėstytojų bei kultūros ir meno darbuotojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...