„Be abejo, mes nuosekliai didinsime, kas susiję su vaiko pinigais. Bet svarstysime ir diskutuosime, kad didinant universalią išmoką galėtume dar kalbėti ir įgyvendinti tas priemones, kurios taip pat padėtų skurdo mažinimo srityje“, – ketvirtadienį Seime svarstant  praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą sakė Vyriausybės vadovas.

„Tai yra vertinant šeimos pajamas didinti galbūt iki dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių, kad būtų galima prie tos universalios išmokos dar išmokėti gerokai didesnę individualią, priklausomai nuo šeimos vertinimo“, – sakė S. Skvernelis.

Būtų galima prie tos universalios išmokos dar išmokėti gerokai didesnę individualią, priklausomai nuo šeimos vertinimo.

Valstybės remiamų pajamų dydis šiuo metu siekia 122 eurus. Išmoka už vaiką sudaro 50 eurų, už neįgalų vaiką – 70 eurų.

Pasak premjero, papildomos išmokos sumažintų šeimų, ypač nepilnų, riziką nukristi žemiau skurdo ribos.

„Jeigu bus toks sutarimas, nuo kitų metų galėtume pradėti tai įgyvendinti“, – teigė S. Skvernelis.

Pristatydamas praėjusių Vyriausybės veiklos ataskaitą premjeras tvirtino, kad 2018-aisiais maksimaliai stengtasi resursus nukreipti į socialines sritis: didinti atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, įvairios išmokos.

Praėjusius metus Vyriausybės vadovas ataskaitoje vadina ypač gerais šalies ekonomikai.

„2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“, – tvirtino jis.

S. Skvernelio teigimu, Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas.

Vyriausybės vadovas teigė, kad rezultatų duoda ir pradėtos struktūrinės reformos. Anot jo, sutrumpėjo eilės pas gydytojus, didėjo mokytojų ir medikų atlyginimai, gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis per metus paaugo nuo 65 proc. iki 71 proc., emigracijos ir imigracijos santykis geriausias nuo 1990-ųjų.

Kita vertus, anot premjero, kai kuriais atvejais nepavyko suvaldyti rizikų.

„Manau, kad reikėjo gal daugiau pastangų suvaldyti tas rizikas, kuriomis pasinaudota kalbant apie sveikatos priežiūros reformą. Nuėjo tas naratyvas dėl ligoninių naikinimo, kad bus uždaroma, mes nesuvaldėme tos rizikos. Įstatymų paketas sustojo, buvo vetuotas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Galbūt buvo galima daugiau išreikalauti ir išspausti kalbant apie kultūros sektorių. Tik šiandien kalbame apie kultūros pagrindų strategiją, kultūros pagrindų įstatymą“, – pridūrė jis.

Vyriausybės vadovas apgailestavo, kad mokesčių reforma buvo supriešinta su viešojo sektoriaus finansavimu.

„Buvo galima padaryti geriau, natūralu. Jeigu yra kas gali padaryti geriau, prašau, tegu imasi atsakomybės ir tą daro“, – apibendrino S. Skvernelis.

Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad Lietuvos ekonomika auga, tačiau, anot jos, palyginti net su kitomis regiono šalimis, kaimynams praėję metai buvo sėkmingesni.

„Vertinant šią Vyriausybės veiklos ataskaitą, akį rėžia, kad išskiriamos tokios sritys kaip sėkmingos – švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos“, – teigė ji.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino švietime ypatingų pasiekimų neįžvelgianti.

„Juk etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reforma sukėlė didžiausią šios Vyriausybės krizę. Reforma, kuri privertė tris ministrus atsistatydinti, tikrai kaip sėkminga negalėtų būti vertinama“, – sakė ji.