- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė (VK) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano, kad ekonomika augs 1,8 proc.
„Pramonės ir transporto, prekybos įmonių veiklų rezultatai mažina praėjusių metų BVP, jam stipriai susitraukti neleido veržli investicijų plėtra. O šiemet nuosaikų ekonomikos atsigavimą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, jį teigiamai veiks stiprėjanti gyventojų perkamoji galia ir investicijos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Anot VK, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą.
Realus darbo užmokestis – darbo užmokestis atskaičius infliaciją – viršys lygį buvusį iki 2022-ųjų infliacijos šuolio. Reiškia, kad šiemet užimti gyventojai atgaus turėtą perkamąją galią.
„Realus darbo užmokestis – darbo užmokestis atskaičius infliaciją – viršys lygį buvusį iki 2022-ųjų infliacijos šuolio. Reiškia, kad šiemet užimti gyventojai atgaus turėtą perkamąją galią. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu ji toliau didės ir tai toliau skatins vidaus vartojimo augimą“ – teigė J. Rukšėnaitė.
Valstybės kontrolė trečiadienį paskelbė patvirtinusi Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad šiemet prognozuoja 1,6 proc. ekonomikos augimą.
„Jis (ministerijos paskelbtas 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijus – BNS) atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. VK požiūris dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra panašus į Finansų ministerijos“, – rašoma VK pranešime.
Auditorių prognozėmis, 2025 metais BVP augs 3 proc., 2026 ir 2027 metais – 3,2 proc.
„Numatome, kad šiemet eksportas augs nuosaikiai, o vidutiniu laikotarpiu stiprėjant užsienio paklausai šis rodiklis spartės“, – sakė J. Rukšėnaitė.
Pasak jos, ekonomika ateityje turėtų augti labiau atsigaunant Lietuvos eksporto rinkoms, tačiau stabiliam jos augimui kils rizikų dėl neapibrėžtos geopolitinės padėties regione.
Be to, auditorių vertinimu, neigiamai Lietuvos išorės paklausą gali paveikti nuo 2024 metų Europos Sąjungoje vėl taikomos fiskalinės drausmės taisyklės, išliekančios aukštos bazinės palūkanų normos.
VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.
„Situacija darbo rinkoje išliks stabili, to leidžia tikėtis pernai ekonomikai stagnuojant išlikęs darbo rinkos atsparumas, teigiami darbdavių lūkesčiai dėl 2024 metų ir išaugusi populiacija“, – parlamentarams sakė J. Rukšėnaitė.
Vis tik, jos teigimu, vidutiniu laikotarpiu užimtųjų skaičius turėtų mažėti senstant visuomenei.
Auditorių prognozėmis, 2024 metais vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 2 proc., kitąmet – 2,2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...