- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po pernai rugpjūtį kai kuriuos Lietuvos rajonus nusiaubusios krušos, be stogų liko nemaža dalis gyventojų. Namų draudimo neturėję gyventojai iki šiol laukia valstybės žadėtos kompensacijos. Ji buvo žadėta iki Naujųjų, todėl žmonės stogams leido santaupas, pardavinėjo žemes, skolinosi. Panevėžio rajono valdžia aiškina, kad kompensacijos vėluoja, nes vėluoja valstybės parama, neprognozuotai atsirado daug prašymų.
Vadokliai – viena iš šešių Panevėžio rajono seniūnijų, kurioje pernai rugpjūtį kruša sudaužė visus stogus.
Nauji stogai – absoliutus kontrastas krušos sudaužytiems. Savininkai kuo tik nekaišiojo skylių. Bet išradimai – tik laikinas sprendimas, kuris nėra tinkamas gyventi, pavyzdžiui, su audros išgąsdintais anūkais.
„Mes tik į kambarį įėjome, suspėjau patraukti vaikus nuo langų. Ir langai į vidų suėjo. O langai didžiuliai“, – prisiminimais dalijosi Vadoklių gyventoja Rima.
Šios moters ne tik namo langų, bet ir stogo neliko. Skylių užkaišioti neišėjo, reikėjo skubiai perdengti.
„Savų pinigėlių turėjote, ar teko skolintis? Skolinomės, skolinomės. Tik skolinomės. Iš banko? Ne, iš sesers“, – žurnalistei pasakojo Rima.
Stogas su darbu kainavo maždaug 4 tūkst. eurų. Namas nebuvo draustas, valstybės paramos iki šiol nėra.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Taip, laukiu kompensacijos, iš mero gavau laišką, kad dokumentai praėję, patvirtinti, bet niekas nieko kol kas. Mes greitai tikėjomės gauti kompensaciją, labai greitai susitvarkėme“, – aiškino Rima.
Naujas stogas ant Rimos namo buvo vienas iš pirmųjų, bet dabar visi vienodai ilgai laukia kompensacijos.
Kaimynas tebegyvena su užkaišytomis skylėmis, pažadai dėl kompensacijų neskatina.
„Yra visokių. Ir paskolas ėmė, ir žemę pardavę yra. Visko buvo“, – pasakojo Vadoklių gyventojas Julius.
Nepatenkinti ir draudimą gavę.
„Tikrai labai maža pensija, iš paskutiniųjų. Kaimynai buvo sudegę, mano namelis medinis, kai pradėjome drausti, draudžiu iš paskutiniųjų taupydama“, – teigė Vadoklių gyventoja Stasė.
Vadoklių gyventojai Stasei draudimas sumokėjo pinigus, bet stogui jų – mažai, o valstybės parama nepriklauso.
„Taip išeina, kad geriau nedrausti. Būsi laimingesnis“, – svarstė Stasė.
Pasak Vadoklių seniūnės, nuo krušos nukentėjo maždaug 300 kaimo gyventojų. Savivaldybė padėjo išvežti seną šiferį, pasamdė ekspertus.
„Ekspertas nebespėja, labai daug darbo. Žmonės norėjo ir eksperto nemokamo. Aišku, jei pats samdysi ekspertą, jis irgi kainuoja“, – kalbėjo Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė.
Rajono meras aiškina, jog kompensacijų už stogus skyrimo procese pirmiausia vėlavo pati valstybė.
„Skyrė metų gale, sakau jau ne mūsų kaltė, kad tik metų gale skyrė 203 tūkst. eurų paramai. Mes planavome iš savivaldybės biudžeto pridėti 100 tūkst. eurų“, – teigė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Iki dabar neapdoroti visų prašančiųjų duomenys. Prašytojų padaugėjo, todėl pinigų reikia daugiau.
„Laukiame dar atsakymo iš krizių centro, ar šiemet papildomai dar bus skirta pinigų, kadangi nemažai prašymų. Jeigu bus teigiamas atsakymas, sumą žinosime, jei neigiamas, tada turėsime tais pačiais pinigėliais verstis. Kadangi Vyriausybės nurodymas – kompensuoti tik gyventojų namų stogams ir ne daugiau kaip 20 eurų už kvadratą“, – sakė A. Pocius.
Krušos sudaužytiems ūkinių statinių stogams bei automobiliams valstybės paramos nebus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas9
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP26
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...