PVM mažinimas turizmo sektoriui

LVK, atsižvelgiant į pandeminę situaciją, siūlo atvykstamojo turizmo ir apgyvendinimo paslaugoms taikyti 0 proc. PVM tarifą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją turinčiose įstaigose – SPA viešbučiams, sveikatingumo centrams – sveikatinimo paslaugoms įvesti 5 proc. PVM tarifą.

„Tai galėtų paskatinti tų sektorių atsigavimą“, – teigė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Lengvatos turi skatinti žmonių gerovę

Konfederacija pasisako už taupyti ir investuoti skatinančias lengvatas, kurios padėtų užtikrinti adekvačias pajamas sulaukus senatvės bei ragina atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui.

„Lengvatos yra valstybės politikos dalis, kai valstybė nori tam tikrose srityse paskatinti pokytį. (...) Manome, kad jos turėtų būti skatinamos, kur jos skatina taupymą ar žmonių gerovę“, – sakė A. Romanovskis.

Lengvatos yra valstybės politikos dalis, kai valstybė nori tam tikrose srityse paskatinti pokytį.

LVK viceprezidentas Marius Dubnikovas teigė, kad mokestinės lengvatos turėtų būti taikomos tikslingai ir neremti aplinką teršiančių sričių.

„Į mokestines lengvatas reikia žiūrėti pramonės revoliucijos ribose – neturėtume remti dalykų, kurie teršia mūsų aplinką. Yra absurdas XXI amžiuje kaitinti ir šilumą išgauti iš raudonojo dyzelio, nuodijant visus aplinkinius gyventojus. Bet lygiagrečiai galima šias lengvatas nukreipti, kad taptume žalesni – nuklokime stogus saulės elementais“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Taip pat siūloma individualią veiklą sieti išimtinai su profesine veikla.

Kompensacijos dirbantiems nuotoliniu būdu

Naujas LVK siūlymas – kompensacinės išmokos darbuotojams už nuotolinį darbą.

„Jeigu darbdavio darbuotojai dirba nuotolinį darbą, mokestinė sistema per lengvatas turėtų sudaryti galimybę darbdaviui tas išlaidas neapmokestinti, kad darbdavys būtų suinteresuotas mokestine prasme prisidėti prie darbuotojų gerovės“, – teigė A. Romanovskis.

Įvardinta ir galimybė verslo keliones prijungti prie asmeninių kelionių, jei įmonė dėl kelionės pratęsimo nepatiria nuostolių.

„Daugeliu atvejų praktikoje, kai vyksta verslo kelionės, jas darbuotojai prasitęsia savo asmeniniais tikslais, tai yra labai griežtai reglamentuojama. Mes vis dėlto manome, kad reikia lanksčiau žiūrėti. Jeigu įmonė dėl to nenukenčia, būtų galima derinti darbuotojo asmeninius kelionės interesus su verslo kelionės interesais“, – sakė A. Romanovskis.

Siūlo neliesti dividendų apmokestinimo

LVK siūlo neapmokestini reinvestuojamo pelno.

„Šioje Vyriausybės programoje numatytas reinvestuojamo pelno neapmokestinimas. Šiandie, norint išsiimti lėšas akcininkui, tai jau kainuoja beveik 30 proc. Tuo tarpu kitose šalyse – Latvijoje, Estijoje – tai kainuoja 20 proc. Lenkijoje taip pat įvedamas neapmokestinimas reinvestuojamam pelnui“, – sakė M. Dubnikovas.

„Šiandien Lietuva yra sala su didesniais mokesčiais nei turėtume juos matyti“, – pridūrė jis.

Anot jo, didesnis dividendų apmokestinimas trukdytų Lietuvai tapti patrauklesne investuotojams.

„Norėtume būti konkurencingiausi aplinkinėse šalyse. Tai šiandien tokie nesame ir turėtume pasistūmėti tos krypties link neliesti dividendų apmokestinimo, kad verslas galėtų funkcionuoti toliau“, – teigė M. Dubnikovas.

Lietuva turėtų priešintis „Mobilumo paketui“

Konfederacija siūlo peržiūrėti transporto sektoriaus apmokestinimą bei ragina priešintis „Mobilumo paketui“. Taip pat mato būtinybę persvarstyti nuo 1,3 iki 1,65 padidintą koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio dydį.

„Pernai naujų sunkvežimių registracija Lietuvoje sumažėjo 45 proc. Tai reiškia, kad verslas išsikelia iš Lietuvos dėl neigiamos mokestinės aplinkos. Vidutiniškai ES vilkikų pardavimai sumažėjo 29 proc. Turime vieną stipriausių sektorių Europoje, bet tuo pačiu turime ir didžiausią susitraukimą“, – teigė M. Dubnikovas.

„Šiandien ji (verslo aplinka vežėjams – ELTA) netenkina nei vežėjų, nei Lietuvos interesų“, – pridūrė jis.

Siūlo atsisakyti papildomo mokesčio privačių miškų savininkams

LVK ragina atsisakyti papildomo mokesčio privačių miškų savininkams – privalomųjų 5 proc. atskaitymų nuo veiklos į valstybės biudžetą.

„Padaryta klaida, o jas reikia taisyti. Ji padaryta dėl to, kad neva privatūs miškininkai naudojasi infrastruktūra ir dėl to turėtų būti apmokestini papildomais mokesčiais. Europoje tokio mokesčio netaiko nė viena valstybė. Miškininkai moka realiai 26 proc. PVM“, – teigė M. Dubnikovas.

„Reikėtų atsisakyti sektorinių mokesčių, nes jie iškraipo rinką, verslo efektyvumą“, – pridūrė jis.

Taip pat miškininkystės sektoriuje siūloma numatyti specialią sąskaitą iš miškų gaunamoms pajamoms, taikant pajamų apmokestinimo atidėjimą keleriems metams.