- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai įnirtingai ieškant finansų gynybai, keli Seimo nariai, kurių lyderis ir siūlymo iniciatorius – Andrius Vyšniauskas, ėmėsi kelio ženklų dizaino. Teigia, kad dabartiniai – paveldėti iš sovietų. Taip pat sako, kad kelius irgi reikėtų desovietizuoti ir liepia žiūrėti į kaimynines šalis, kurių ženklai vakarietiški, o mūsiškiai priešingai – labai primena rusiškus.
Vienas siūlymo iniciatorių rodė, kaip atrodo lietuviški, latviški, estiški ir lenkiški ženklai ir kuo jie skiriasi.
„Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino. Tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką ir nutolo nuo sovietmečio“, – kalbėjo siūlymo iniciatorius A. Vyšniauskas.
„Žmonės turbūt neturi ką veikt ir turi per daug pinigų“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.
Tačiau A. Vyšniauskas atkirto, kad keisti ženklų dizainą yra svarbu.
„Gan nuosekliai mūsų valstybė desovietizuoja savo viešąsias erdves. Galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Juo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi. Ir tokia galimybė atsiranda“, – aiškino A. Vyšniauskas.
„Pabandykime bent įsivaizduoti, kiek kainuotų visoje Lietuvoje pakeisti visus kelių ženklus, kad šriftas būtų kitoks. Man labai įdomu, ar ką nors klaidina tie ženklai, ar jie yra kokie nors, sakykime, neaiškūs“, – nurodė A. Veryga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Iniciatoriai tikino, kad visų ženklų iškart keisti ir nesiūlo.
„Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, negali būti iš karto, tai turėtų įvykti per kelerius metus. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog nusidėvėję ženklai galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus“, – aiškino A. Vyšniauskas.
Žurnalistai žmonėms parodė, kaip atrodo ženklai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, paklausė jų nuomonės. Dauguma nemato reikalo jų keisti. Kitiems kaimynų ženklai – gražesni.
„Via Lietuvos“ atstovas atsakė, kiek valstybiniuose keliuose yra ženklų, kiek kainuoja pakeisti nors vieną iš jų.
„Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų“, – sakė Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų.
Tad visus juos pakeisti kainuotų 50 mln. eurų. Tačiau ženklų Lietuvoje yra kur kas daugiau, nes „Via Lietuva“ neskaičiuoja ženklų, esančių savivaldybėse. Vien Vilniuje savivaldybė skaičiuoja turinti apie 75 tūkst. kelio ženklų. Čia vieno ženklo pakeitimas kainuoja apie 75 eurus.
Susisiekimo ministras šiuo metu komandiruotėje Čilėje, tad ministerija atsiuntė atsakymą raštu. Esą šiuo metu įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka tarptautinę Kelio ženklų ir signalų konvenciją. Europos saugaus eismo darbo grupė šiuo metu rengia kelio ženklų atnaujinimą.
„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas, ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius, stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – raštu teigė Susisiekimo ministerija.
Tad Susisiekimo ministerija kelio ženklų dizainą keisti žada tik jei taip nutars Europos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė. Jos sprendimas turėtų paaiškėti rugsėjį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...