- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos tarptautinio transporto ir logistikos įmonių atstovai viliasi, kad naujoji Vyriausybė efektyviai bendradarbiaus su verslu, bus atvira dialogui ir priims pasvertus sprendimus, kurie palengvins verslo sąlygas bei sustiprins šalies konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, po Seimo rinkimų verslas nusiteikęs pozityviai, teigiamai vertina koalicijos susitarimą ir laukia naujosios Vyriausybės programos.
„Lietuvos ekonomikos laukia sudėtingas laikotarpis ir ambicingi iššūkiai, kuriems suvaldyti prireiks išmintingų ir atsakingų valdžios sprendimų. Tikimės, kad Vyriausybė vykdys protingą mokestinę politiką ir efektyvų biudžeto balansavimą. Tuo pačiu ieškos būdų, kaip palaikyti verslo gyvybingumą, padidinti šalies konkurencingumą, skatinti investicijas į inovacijas ir plėtrą“, – vylėsi P. Drižas.
Jo teigimu, su nueinančiąja Vyriausybe verslo asociacijos aktyviai siekė atvirų diskusijų bei solidarumo, teikė siūlymus, kaip gerinti verslo aplinką Lietuvoje.
„Tiesa, pagirti, kad į mūsų siūlymus buvo įsiklausyta, negalėčiau. Nueinančiai Vyriausybei ne visada pavykdavo suvaldyti atskirų ministerijų veiksmus. Tačiau palankiai vertiname nueinančios valdžios ryžtą ir palaikymą aktyviai ginant Lietuvos nacionalinius interesus dėl vežėjų verslą diskriminuojančio Mobilumo paketo Europos Sąjungos mastu“, – pažymi P. Drižas.
Jis tikisi, kad naujoji Vyriausybė geriau supras verslininkus nei ankstesnioji, įsiklausys į socialinių partnerių nuomonę bei pasiūlymus. „Esame pasirengę būti konstruktyviu Vyriausybės socialiniu partneriu, – sako P. Drižas. Abipusis verslo ir Vyriausybės bendradarbiavimas – būtina sąlyga gerinti makroekonominius ir socialinius rodiklius: didinti šalies konkurencingumą, auginti eksporto apimtis, didinti darbo vietų skaičių“.
Kalbėdamas apie Lietuvos tarptautinio transporto ir logistikos verslo bendruomenės lūkesčius TTLA vadovas išskyrė pagrindines sritis, kuriose tikimasi bendradarbiavimo. Tai – aktyvi ekonominė diplomatija, siekiant ginti nacionalinius verslo interesus ir taip stiprinant mūsų vežėjų konkurencingumą tarptautiniu mastu bei skatinant paslaugų eksporto augimą.
Verslas taip pat suinteresuotas didinti krovinių judumą plėtojant intermodalinį krovinių vežimą išnaudojant skirtingų transporto rūšių panaudojimą. Kitos nurodomos prioritetinės sritys yra transporto sektoriaus konkurencingumo didinimas, gerinant transporto ir logistikos paslaugų kokybę, o taip pat investicijų į verslo procesų skaitmenizavimą skatinimas.
Tarp prioritetinių sričių verslas taip pat išskiria neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonių įgyvendinimą pagal ES Žaliojo kurso veiksmų plano gaires.
TTLA vienija didžiausias šalies transporto ir logistikos įmones, kurių bendra apyvarta siekia per 80 proc. Lietuvos krovininio kelių transporto apyvartos. Dabartinės asociacijos narės – išskirtinai tarptautinio krovinių transporto įmonės, veiklą vykdančios ne tik Lietuvos, bet ir Europos, Azijos bei kituose regionuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...