- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, jog kasmetinė Lietuvos karinė parama Ukrainai negali būti mažesnė nei ketvirtadalis procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio teigimu, tokios karinės paramos vertė sudarys maždaug 190 mln. eurų.
„Įsivertinę situaciją, Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė, kad artimiausių trijų metų laikotarpiu Lietuvos kasmetinė parama karinėms ir saugumo reikmėms neturėtų būti mažesnė nei 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – kas sudarytų šiandienos skaičiais skaičiuojant 190 mln. eurų per metus“, – Prezidentūroje vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo K. Budrys.
Jis priminė, jog pernai VGT priėmė panašius sprendimus, numatančius Lietuvos karinės paramos mastus Ukrainai ateinančių trijų metų laikotarpyje.
„Prieš metus Valstybės gynimo pritarė tuometinio krašto apsaugos ministro pateiktam trimečiam paramos planui. Buvo numatyta, kad per artimiausius trejus metus bus skiriama 200 mln. eurų karinės paramos“, – aiškino K. Budrys.
„Šiai dienai matome, kad situacija yra pasikeitusi – tiek Lietuvos ambicijos, tiek galimybės, tiek Ukrainos poreikiai yra išaugę. Mūsų karinė parama jau viršijo tuos numatytus skaičius ir mūsų ambicijas“, – nurodė prezidento patarėjas.
L. Kasčiūnas: pavyko patrigubinti planą
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi, jog Lietuvai iš esmės pavyko tris kartus padidinti prieš metus patvirtintą paramos Ukrainai planą.
„Pavyko iš esmės patrigubinti planą. Jeigu planavome iki šiol 66 mln. karinės paramos kasmet – ir šiais metais taip buvo suplanuota. Jau dabar galiu pasakyti, kad pasiekėme 113 mln. ir dar esame suplanavę 100 mln. eurų paramą Ukrainai dar šiais metais“, – žurnalistus informavo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, šiais metais ukrainiečiams teikiama Lietuvos karinė pagalba jau viršys numatytus 0,25 proc. BVP.
Politikas nurodė, jog parama susideda tiek iš perduodamų šarvuočių M113, tiek dronų, radarų. Taip pat prie paramos Ukrainai priskiriamos ir išminavimo misijos.
Savo ruožtu K. Budrys nurodė, jog Lietuva tęs ir pagalbą ukrainiečių kariams dėl jų reabilitacijos.
„Toliau darysime tai, ką esame darę – su Ukrainos karių rengimu įvairiose operacijose ir su karių reabilitacija, ar tai būtų Ukrainoje, prisidedant prie infrastruktūros plėtros, ar tokią reabilitaciją suteikiant Lietuvoje“, – sakė K. Budrys.
Pastarasis Lietuvos paramos Ukrainai paketas buvo patvirtintas birželio pradžioje. KAM teigimu, be finansinio indėlio į Tarptautinį fondą oro gynybos priemonėms įsigyti, paketą sudaro 14 šarvuočių M113, kovos su bepiločiais orlaiviais ir žvalgybinių dronų sistemos, 5,56 mm kalibro šaudmenys, elektros generatoriai, lauko gultai, sunkvežimių padangos ir kiti reikalingi daiktai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...