- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trišalei Tarybai nepavykus susitarti dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad verslui sutikus ją kelti 10 proc. darbo užmokestis aptarnavimo sektoriuje kils 69 proc., lyginant su 2019 metais. Todėl, pasak asociacijos vadovės, grąžintas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didins šešėlį sektoriuje.
„Esu Trišalėje Taryboje, kur vyksta tos diskusijos, ten Lietuvos banko buvo siūlyta (kelti atlyginimus – ELTA) 10 arba 16 proc. Visas verslas supranta, kad reikia kelti, bet reikia kelti tiek, kiek gali, o ne tiek, kiek nori profsąjunga arba valdininkai. Verslas pasirašo (kelti – ELTA) 10 proc., ir tai mūsų sektoriuje nuo 2019 metų būtų pakilę 69 proc. atlyginimai. Tai yra labai didelis skaičius“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė E. Šiškauskienė.
Kaip pabrėžė asociacijos vadovė, vartojimas šalies restoranuose šiuo metu kritęs 11 proc. Anot jos, tam įtakos turėjo 59 proc. siekęs atlyginimų augimas sektoriuje, maisto prekių brangimas, lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) panaikinimas. Be to, pasak E. Šiškauskienės, Lietuvoje galiojantis vienas didžiausių PVM euro zonoje – 21 proc. – sektoriuje didina šešėlį.
„Profsąjungos rėkia kaip visada – (didinti atlyginimus – ELTA) 16 proc., bet verslui būtų tikrai per didelė našta. Tai dar pridėjus 21 proc. (PVM – ELTA), kurio Europoje nėra, neegzistuoja, nes Europoje vidurkis maitinimo įmonėms yra 11 proc. (...), viskas grįš į šešėlį. Sakiau Vyriausybei, kad taip ir bus. (...) Jeigu nori išsilaikyti, tai yra fiziškai neįmanoma. Su tokiais mokesčiais bus atlyginimai vokeliuose“, – pažymėjo E. Šiškauskienė.
Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonės planuoja jungtis į bendrą streiką ir reikalauti mokestinės naštos lengvinimo.
Asociacijos skaičiavimais, palikus galioti sausį panaikintą lengvatinį 9 proc. PVM biudžeto lėšų surinkimas būtų siekęs 121 mln. eurų, o sugrąžinus 21 proc. sudarantį PVM – 87 mln. lėšų. Todėl, kaip pažymėjo E. Šiškauskienė, Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonės planuoja jungtis į bendrą streiką ir reikalauti mokestinės naštos lengvinimo.
„Labai gaila, kai matai tą dinamiką ir matai, kad nėra logikos, bet kažkam ambicijos yra aukščiau biudžeto ir smulkaus verslo. Tai nėra smagu, bet aš manau, kad po rinkimų situacija keisis“, – pridūrė asociacijos vadovė.
Galimą MMA dydį Lietuvos bankas nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą VDU, kuris dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.
2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.
Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas reikalaus apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Verslo kova su biurokratija įsibėgėja
Naujieji metai prasidėjo verslui pozityviomis žiniomis – su premjeru Gintautu Palucku susitikę verslo organizacijų vadovai buvo patikinti, kad Vyriausybėje yra politinė valia įsteigti dvišalę perteklinės biurokratijos mažinimui skirtą k...
-
Ekspertė – apie elektromobilių rinkos trūkumus2
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi, praneša „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėji...
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...
-
Iš JAV – antausis Lietuvai26
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių29
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
VST pradeda saugoti „LitPol Link“ objektus – skirstyklą ir transformatorių pastotę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) trečiadienį pradeda saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus – skirstyklą ir transformatorių pastot...