Vilniaus valdžia panoro sužinoti, ar vilniečiai nepermoka už vadinamąsias kitas paslaugas. Daugiau nei 100 tūkst. kainavusi studija parodė, kad ne tik nepermoka, bet ir gali sutaupyti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Vilnietis vidutiniškai už kitas paslaugas moka 44 litus, keliais litais mažiau – klaipėdietis, o kaunietis – virš 48 litų. Kitos paslaugos – tai techninė priežiūra, administravimas, šilumos punktų, liftų priežiūra ir kitos. Talino gyventojai moka 10 litų daugiau nei vilniečiai, o Rygos gyventojai – du kartus daugiau. Studiją atlikusi bendrovė paskaičiavo, kad vilniečiui mokant vidutiniškai 44 litus, kas mėnesį galima būtų sutaupyti iki 12 litų.
„Per metus galima sutaupyti iki 140 lt. Rekomenduojame tas lėšas nukreipti geresniam, platesniam tų pačių namų remontui. Tyrimo metu nustatėme, kad remontui skiriama santykinai per mažai dėmesio“, – tyrimo rezultatus komentavo UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.
Norintiems sutaupyti gyventojams studijos autoriai siūlo atsisakyti šiukšlių šalintuvų priežiūros, rečiau atlikti nuolatinę namų priežiūrą, paaiškinti gyventojams galimybes sąskaitas apmokėti pigiau, už elektrą bendrojo naudojimo patalpoms mokėti ne kas mėnesį, o, pavyzdžiui, kas ketvirtį, atsisakyti dažnos skaitiklių metrologinės patikros, ją atlikti tik kartą per aštuonerius metus.
„Kartais tas maksimalus išlaidų namo priežiūrai taupymas gali būti kenksmingas, todėl tas sutaupytas lėšas vis dėlto reiktų skirti namo būklės išlaikymui“, – patarė UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.
Kartu rekomenduojama skatinti steigti bendrijas, nes šios tvarkosi efektyviausiai. Anksčiau šios buvo vangiai steigiamos, dabar sostinėje kas mėnesį registruojama iki 15 naujų bendrijų.
„Jei yra namo šeimininkai, kurie domisi savo būstu ir jaučiasi už jį atsakingi, tada jie geriausiai gali kontroliuoti ir paslaugų kokybę, ir kas kokius darbus atlieka“, – dėstė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
„Bėda ta, kad visą naštą užmetame bendrijos pirmininkui, o juk jis gali būti ir santechnikas, ir gydytojas... Tuose teisės aktuose reiktų numatyti, kad namo priežiūrą organizuoja bendrija, t.y. gyventojai, bet tą techninę eksploatacinę galią perima profesionalai, kurie atlieka tai, kas jiems priklauso“, – įsitikinęs būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Šiuo metu Vilniuje kiek daugiau nei dešimtadalis namų turi įkūrę bendrijas, kitų priežiūra rūpinasi namų administratoriai ar savivaldybės paskirtos įmonės. Pastaruoju metu bendrijų steigimasis suintensyvėjo, nes steigimo dokumentus, kurie gali kainuoti ir vieną tūkstantį litų, apmoka savivaldybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalbos apie naują mokestį sukėlė šaršalą: atbaidys žmones?1
Kas, jei ištiks nelaimė, nuo kurios nei pabėgsi, nei pasislėpsi? Šiemet priežasčių apie tai pagalvoti netrūko. Nepaisant to, šiemet savo turtą Lietuvoje draudžia tik maždaug pusė gyventojų. ...
-
Ministerija siūlo nutraukti muitinės bendradarbiavimo sutartis su Rusija ir Baltarusija13
Finansų ministerija siūlo nutraukti prieš beveik du dešimtmečius su Rusija ir Baltarusija pasirašytas muitinės bendradarbiavimo sutartis. ...
-
Kova prieš svaigalus: numatyta imtis maždaug pusšimčio priemonių6
Siekiant šalyje mažinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą, per artimiausius kelerius metus planuojama įgyvendinti naujas prevencines programas, stiprinti bendradarbiavimą tarp barų, klubų ir saugumą užtikrinančių institucijų. ...
-
Vyriausybė nutarė, kad po 2025 m. gegužės atsiskaitant grynaisiais, čekiuose turės būti nurodytos apvalinimo sumos4
Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nustojus kaldinti 1 ir 2 centų monetas, pirkėjui atsiskaičius grynais, jam bus nurodomos apvalinimo sumos. ...
-
Vyriausybė iš esmės pritarė išimtims kaimo turizmo paslaugų teikėjams
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Turizmo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama numatyti išimtį kaimo turizmo paslaugų teikėjams, suteikiant jiems teisę duomenis apie apgyvendintus asmenis Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) tei...
-
„Litgrid“ antrojo ketvirčio rezultatai: elektros gamyba augo 52 proc.1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ antrojo ketvirčio rezultatai rodo, kad Lietuvoje buvo pagaminta 1,826 TWh (teravatvalandė) elektros energijos. Tai 52 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. ...
-
SADM siūlymai antrajai pensijų pakopai: daugiau galimybių sustabdyti kaupimą ir atsiimti pinigus1
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje pristatys kaip tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp šių pasiūlymų, daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus...
-
Naujiems dviračių takams 18-koje miestų – 100 mln. eurų ES paramos2
Susisiekimo ministerija skyrė 100 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos pėsčiųjų ir dviračių takams visoje Lietuvoje tiesti. Lėšos bus paskirstytos 18-ai šalies miestų, turinčių darnaus judumo planus. ...
-
Finansų ministerija PVM mokėtojo ribą siūlo didinti iki 55 tūkst. eurų
Finansų ministerija siūlo 10 tūkst. eurų – iki 55 tūkst. eurų didinti metinės apyvartos ribą, kurią viršijęs smulkusis verslas turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. ...
-
Advokatams Vyriausybės ginčuose su „Veolia“ – dar daugiau nei 0,4 mln. eurų
Finansų ministerija siūlo Vyriausybei šiemet papildomai skirti 437,4 tūkst. eurų advokatams, ginantiems Lietuvą Vašingtono arbitraže nagrinėjamame ginče su Prancūzijos koncernu „Veolia“ ir jos partnerėmis „Vilniaus ene...