- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remiantis statistika, per dešimt metų Vilniaus priemiesčiuose apsigyveno net 52 tūkst. gyventojų. Pasak ekspertų, tai kelia daug iššūkių: miestas turi rūpintis ne tik pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir užtikrinti patogią infrastruktūrą priemiesčiuose. Taip pat, kuo daugiau gyventojų priemiesčiuose, tuo daugiau automobilių gatvėse.
Šią situaciją LNK pakomentavo buvęs Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
– Ar stebina, kad žmonės bėga iš miestų?
– Na, tai nėra kažkokia labai stebinanti statistika, tokie procesai vyksta visame pasaulyje ir visuose Lietuvos miestuose. Tai, kad Vilniuje 52 tūkst. žmonių apsigyveno priemiestyje, be abejo, iššūkių keliantis dalykas, nes reikia suvaldyti infrastruktūrą. Įsivaizduokite, 50 tūkst. žmonių, vadinasi, mažiausiai 20 tūkst. automobilių kiekvieną dieną važiuoja link miesto aplinkiniais keliais. Vadinasi, reikia infrastruktūros. Ir patiems žmonėms kyla asmeninių gyvenimo iššūkių – vienas iš šeimos narių turi nedirbti, turi vežioti vaikus, kadangi priemiesčio gyventojų tankis labai mažas, jo nepasiekia paslaugos, tada, norėdamas gauti bet kokią paslaugą, turi važiuoti. Žmonių koncentracijos trūkumas yra didelė problema, kurios žmonės kartais neįvertina, kai kuria savo svajonių būstą pamiškėje. Jie neįsivaizduoja, kad parduotuvė bus už keleto kilometrų, kad kiekvieną rytą reikės vežioti vaiką į mokyklą, būrelį.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O ką tai, kad toks žmonių skaičius visgi persikelia į priemiesčius, sako būtent apie Vilnių?
– Vėlgi, šią problemą turi daugelis Europos miestų. Pas mus sovietmečiu buvo uždrausta turėti individualų būstą, nebuvo statomi individualūs namai, ir šis segmentas jautė didžiulį stygių. Natūralu, kad apie 30–40 proc. gyventojų savo socialinę gerovę įsivaizduoja individualiame name. Tam nereikia užkirsti kelio, tiesiog kyla daug iššūkių tokius priemiesčius planuojant. Kyla daug iššūkių ir aplinkinėms savivaldybėms susiderinti. Skirtingi merai, skirtingos valdančiosios daugumos, o reikia padaryti, kad gatvė iš Vilniaus rajono pasiektų gatvę Vilniuje. Vadinasi, reikia labai daug koordinavimosi planuojant miestą, kas ne visada pavyksta žinant mūsų savivaldybes ir žinant, kad kartais politikams sunku susikalbėti, o tada savivaldybių administracijoms dar sunkiau.
Mano supratimu, Vilnius jau priėjo ribą, kai žmonės nebesugeba įpirkti būsto ir tada plėtra į periferiją gali pasidaryti dar didesnė.
– Žmonės visoje Lietuvoje iš miestų kraustosi į priemiesčius. Ar galima daryti prielaidą, kad tai vyksta dėl to, kad miestuose gyventi per brangu?
– Tai viena iš priežasčių, taip. Būsto kainą lemia būsto pasiūla, infrastruktūros kūrimo kaštai, lemia žemės kaina, daugybė dalykų. Iš tikrųjų, kaip pasiūlyti vidutinei klasei, jauniems žmonėms apsigyventi miestuose, ten, kur yra visa infrastruktūra, kultūrinis gyvenimas, kur vaikai gali pasiekti mokyklą pėsčiomis, didžiulis iššūkis, kurį turi spręsti savivaldybės. Mano supratimu, Vilnius jau priėjo ribą, kai žmonės nebesugeba įpirkti būsto ir tada plėtra į periferiją gali pasidaryti dar didesnė. Tada galime pradėti galvoti apie tai, kad Vilnius gali vėl prarasti tą gyvybingumą, kurį jis dabar atgauna. Vilniaus sėkmės istorija – kad 13 tūkst. žmonių apsigyveno Centre.
Pagal kokius kriterijus žmonės renkasi gyvenamąją vietą, atskleidė Jurga Vilkenė, „YTI Lietuva“ būsto ir pardavimų rinkodaros vadovė.
– Atlikote tyrimą, ar ne? Ką jūsų apklausa parodė? Kas žmonėms svarbiausia renkantis gyvenamąją vietą?
– Būsto pasirinkimas, be abejo, yra vienas reikšmingiausių sprendimų ir jam yra skiriama daug dėmesio ir laiko. Prieš priimdami sprendimą, žmonės įvertina daugybę aspektų. Atrodytų, kainą, bet iš tikrųjų ne vien kaina lemia pasirinkimą. Be abejo, kaina yra vienas iš trijų pagrindinių vertinamų kriterijų renkantis būstą, tačiau ne pagrindinis. Pirmiausia žmonės iš tikrųjų vertina ramią aplinką ir puikiai išvystytą infrastruktūrą. Čia išskirčiau dvi klientų grupes: tie, kurie renkasi būstą priemiestyje, labiau akcentuoja ramią aplinką, jie labiau nori privatumo, ramybės, ir tie, kurie renkasi būstus centrinėse miesto vietose, jie labiau tikisi puikiai išvystytos infrastruktūros.
– Tai kas žmonėms svarbiau, rami aplinka ar susisiekimas?
– Iš savo patirties galime pasakyti, kad žmonės po truputėlį iš užmiesčių grįžta į centrines miesto vietas, į projektus, kuriamus centrinėse vietose. Tai vėlgi dėl to, kad pasigenda išvystytos infrastruktūros priemiesčiuose ar užmiesčiuose. Pavargsta važinėti, stovėti spūstyse, nori viską rasti aplink savo gyvenamąją vietą. [...] Tačiau žmonės nori ir kad šalia būtų parkų, kokių nors erdvių, kuriose būtų galima pasivaikščioti, dviračiais pasivažinėti. Kaina – trečias pagal svarbumą, remiantis mūsų apklausa, kriterijus.
– O ar nekeista, kad kaina nėra svarbiausias kriterijus?
– Iš tikrųjų, jau nebekeista, nes žmonės, kurie perka vidutinės ar aukštesnės klasės būstą, renkasi ne pačią žemiausią kainą, o produktą. Jiems, kaip minėjau, svarbu ir turto likvidumas ateityje. Jie tikrai domisi daugybe dalykų, pavyzdžiui, kiek vystytojas investuoja į pažangius ir tvarius sprendimus savo projektuose, jiems svarbu, kaip atrodo laiptinės, pastatų fasadai, koks yra bendrųjų erdvių išpildymas. Tikrai daug aspektų domina pirkėjus ir jie nebeieško sienų, jie ieško tikrųjų namų. Jiems labai svarbus tikrų namų jausmas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...