- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Vyriausybė nutarė Lietuvos savivaldybėms perduoti patikėjimo teise valdyti jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus. Sprendimo reikėjo įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformą.
Aplinkos ministerijos parengtame nutarime nurodoma, kad visoms 60 šalies savivaldybių perduodami prieš tai NŽT valdyti savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir jų dalys, taip pat – nesuformuotos valstybinės žemės plotai.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei perduoti 7136 sklypai, kurie sudaro 7756 hektarus (ha). Kauno miesto savivaldybei numatyta perduoti 5151 sklypą – tai sudaro 4899 ha. Likusios valstybinės žemės, išskyrus žemės, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtine ir toliau bus Nacionalinė žemės tarnyba.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad po nutarimo 112 tūkst. ha valstybinės žemės bus perduotos savivaldybių administracijoms.
„Finišuojame su 2,5 metų trukusiu pasirengimu perduoti valstybinę žemę savivaldybėms ir pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą. Tai paskutinis, baigiamasis Vyriausybės nutarimas, kuris žymi tris pertvarkas, daug palengvinimų NŽT veikloje (...). Šis nutarimas yra bendras darbas tarp visų ministerijų ir 60 savivaldybių, nes po šiandienos 112 tūkst. ha valstybinės žemės bus perduotos savivaldybių administracijoms“, – Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo S. Gentvilas.
Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha).
Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų.
Nutarime pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymą iš Klaipėdos miesto savivaldybei perduodamų sklypų sąrašo išimti valstybinės žemės sklypai, patenkantys į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos prašymą, iš Vilniaus miesto savivaldybei perduodamų sklypų sąrašo išimti Lietuvos kalėjimų tarnybos nurodyti valstybinės žemės sklypai.
Prie neperduotinos valstybinės žemės buvo priskirti valstybinės žemės sklypai suteikti kitiems patikėtiniams, skirti krašto apsaugai, patenkantys į laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, skirti užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms įkurti, patenkantys į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus, kuriuose vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla bei sklypai, dėl kurių yra pradėtos perdavimo kitiems patikėtiniams, Lietuvos oro uostams arba Lietuvos automobilių kelių direkcijai, procedūros.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliojusius Žemės ir kitus susijusius įstatymus, miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms.
NŽT valdyta žemė – tiek registruota Nekilnojamo turto registre, tiek nesuformuoti žemės plotai, esantys miestų teritorijose – perduoti valdyti savivaldybėms.
Savo ruožtu pati NŽT įgijo naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją. Ji formuoja bendrą praktiką ir padeda savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.
Aplinkos ministras S. Gentvilas anksčiau yra pastebėjęs, kad naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 tūkst. hektarų teritorijos: įsigaliojo galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus.
Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.
Pagal savivaldybių pasirašomus žemės priėmimo–perdavimo aktus, jos naujaisiais žemės patikėtiniais taps nuo 2024 m. vasario 1 d.
NŽT reforma įgyvendinama dviem etapais: pirmajame etape, nuo 2023 m. sausio 1 d., tarnybos pavaldumas atiteko Aplinkos ministerijai, kuri ėmėsi formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse.
Šiuo metu vyksta antrasis reformos etapas – vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūra, perduodamos funkcijos savivaldybėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savickas ketina aiškintis dėl JAV ribojimų
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus, kad ribos lustų eksportą į visas šalis, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietuvos nėra, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tvirtina – situa...
-
Į Valstybės kontrolės kritiką sureagavo „Via Lietuvos“ vadovas: kelių atnaujinimas nevėlavo
Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021–2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių ...
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?1
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Verslo kova su biurokratija įsibėgėja
Naujieji metai prasidėjo verslui pozityviomis žiniomis – su premjeru Gintautu Palucku susitikę verslo organizacijų vadovai buvo patikinti, kad Vyriausybėje yra politinė valia įsteigti dvišalę perteklinės biurokratijos mažinimui skirtą k...
-
Ekspertė – apie elektromobilių rinkos trūkumus2
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi, praneša „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėji...
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...
-
Iš JAV – antausis Lietuvai30
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...