- Gustė Valantanavičiūtė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyrų ir moterų, dirbančių tame pačiame sektoriuje, atlygis šiemet pasiekė 13 proc. skirtumą. Tačiau Europos Sąjunga rado išeitį, kaip sumažinti nelygybę. Nuo 2026 m. žada šalis įpareigoti atskirtį mažinti iki 5 proc. Tikimasi, kad tuomet moterys jaustų mažesnę diskriminaciją.
„Reikia kažkuriai daliai darbuotojų kelti atlyginimus viduje, kad būtų sąžiningumas. Ir tuo pačiu turėti aiškius kriterijus, kodėl tam naujam Martynui mes mokėsime daugiau nei Guodai, kuri dirba ta darbą šiandien“, – kalbėjo „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas.
Tiesa, kovotojai už lygias galimybes pastebi, kad dar ne visos įmonės darbuotojus vertina pagal jų atliktą darbą.
„Darbo užmokesčio atotrūkis yra kur kas kompleksiškesnis. Viena dalis, kai mokamas nevienodas darbo užmokestis už tą patį darbą, bet taip pat gali skirtis priedų ir motyvavimo sistema“, – aiškino moterų teisių gynėja Rugilė Butkevičiūtė.
Ir sėkmė dažnai – ne moterų pusėje.
„Tu turi mažesnį darbo užmokestį, tavo darbą mažiau vertina, turi mažesnę perkamąją galią, mažesnę pensiją. Ir didelė tikimybė, kad senatvėje gyvensi viena, nes vidutiniškai vyrai gyvena dešimt metų trumpiau“, – teigė R. Butkevičiūtė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Verslo konfederacija prieštarauja, esą moterų situacija gerėja.
„Manau, kad augant darbo jėgos poreikiui ir tai, kad darbuotojas yra stipresnėje derybinėje pozicijoje prieš darbdavį, tie visi rudimentai nyks ir bus vertinama kompetencija“, – vylėsi Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ekonomistai skaičiuoja, kad šiuo metu vidutinė atskirtis tarp vyrų ir moterų atlyginimų – 13 proc. Tai reiškia, kad jei vyras uždirba 1 tūkst. eurų, moteris vidutiniškai už tą patį darbą gauna daugmaž 130 eurų mažiau.
„Aišku, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, mūsų situacija nėra tokia prasta. Kitose šalyse tų skirtumų yra ženklesnių, bet vis tiek yra tam tikros įsišaknijusios struktūrinės problemos“, – sakė Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Moterys kartais neprisiima tos rizikos, ko vyrai nebijo stačia galva pulti ir daryti.
Netrukus visos šalys bus įpareigotos atskirtį mažinti. ES priėmė direktyvą, kuri numato, kad nuo 2026 m. vyrų ir moterų atlygis, dirbant tą patį darbą, negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Taip pat darbdaviai, turintys daugiau kaip 100 darbuotojų, privalės reguliariai teikti ataskaitas apie darbo užmokesčio skirtumą tarp moterų ir vyrų.
„Viešumas visada yra palanki kryptis. Aišku, kažkiek padidės įmonėms biurokratinė našta, prisidės papildomų rūpesčių, bet tai nėra kažkas labai sudėtingo“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Profsąjungos direktyva džiaugiasi.
„50 proc. pastovus atlyginimas, 50 proc. priedai...Dalinant priedus visada atsiras galimybės vienam skirti daugiau, kitam mažiau. Direktyva įpareigoja, kad darbo apmokėjimo sistema būtų skaidri“, – kalbėjo profsąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė.
Anot talentų paieškos įmonės, padėtį pagerinti gali ir pačios moterys. Jei tik savyje rastų daugiau drąsos.
„Moterys kartais neprisiima tos rizikos, ko vyrai nebijo stačia galva pulti ir daryti. Trūksta pasitikėjimo savimi. Paklausi Martyno: ai, aš viską galiu padaryti. Paklausi Guodos, Guoda sakys: nu, žinokit, dar ne“, – pasakojo A. Francas.
Tiesa, verslo konfederacijos netiki, kad lygybę pasiekti įmanoma visuose sektoriuose.
„Be abejonės, yra atskiros profesijos, kur kai kurios lytys tradiciškai dominuoja, ten skirtumas bus. Tikriausiai negalime taip vieningai išvesti to vidurkio“, – svarstė A. Romanovskis.
Didžiausias moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas, Eurostato duomenimis, visai netoli Lietuvos – Estijoje. Čia atlyginimas skiriasi daugiau nei 21 proc.
Mažiausias skirtumas – Liuksemburge, mat čia atlyginimai skiriasi vos 0,7 proc.
Nuo 2026 m. valstybė bus įgaliota taikyti sankcijas, pavyzdžiui, baudas darbdaviams, kurie naujas direktyvos taisykles pažeidžia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami3
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?2
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...