Profesijų stereotipus griauna patys darbdaviai

Viena didžiausių  Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ netgi žengė papildomą žingsnį ir pradėjo originalią kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – griauti stereotipus, kad darbas statybų ir inžinerijos įmonėse nepalieka vietos tobulėjimui bei asmeniniam augimui. Įmonė siekia supažindinti visuomenę su šiuolaikine kelininko, mechanizatoriaus darbo aplinka, kurioje vertinamas profesionalumas, o inovatyvios technologijos tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.

„Mechanizatorių ir kelio darbininkų profesijos vis dar yra apaugusios stereotipais, kurie šiandien smarkiai prasilenkia su realybe. Dažnai klaidingai manoma, kad tai neva nekvalifikuotas darbas, neskatinantis mokytis ir tobulėti. Vis dėlto, realybė yra visai kitokia. Jie naudoja 3D sistemas, kitas inovatyvias technologijas ir įrangą, o darbas reikalauja ne tik darbuotis fiziškai, bet ir spręsti problemas bei dirbti komandoje. Ne mažiau svarbu gebėti konstruktyviai bendrauti su bendruomenėmis, kurių aplinkoje įmonė vykdo darbus“, – kalba „Kauno tiltų“ Personalo direktorė Jūratė Mališkienė.

Jūratė Mališkienė. Partnerio nuotr.

Vienas iš minėtų populiariausių įsisenėjusių mitų – kelininko, mechanizatoriaus darbas apriboja karjeros galimybes neleisdamas atskleisti viso žmogaus potencialo. Pasak J. Mališkienės, iš tiesų šiame sektoriuje viskas yra priešingai – motyvuotiems, darbštiems ir pareigingiems darbuotojams yra atviros visos karjeros galimybės.

„Darbas transporto infrastruktūros statybos srityje dažnai prasideda nuo paprastesnių ir mažesnių užduočių. Tačiau darbuotojai, kurie atsakingai ir kokybiškai dirba, greitai pastebimi ir neužsibūna toje pačioje pozicijoje. Jiems patikimi sudėtingesni darbai ir įvairesnės užduotys. Karjeros kelias gali pasisukti įvairiomis kryptimis: darbininkas gali tapti brigados vadovu, išmokti dirbti su sudėtingesne technika arba įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir atlikti užduotis, reikalaujančias gilesnių žinių“, – pabrėžia personalo vadovė. Anot pašnekovės, „Kauno tiltai“ itin skatina savo darbuotojus mokytis aukštosiose mokyklose, ruošiančiose kelių inžinerijos specialistus. Sėkmingai mokslus baigę absolventai gali tapti darbų vadovais.

Partnerio nuotr.

Požiūris keičiasi, bet darbuotojų trūksta jau dabar

J. Mališkienė pastebi, kad šalyje vyrauja aukštąjį išsilavinimą pervertinantis požiūris, jog neva tik jis kuria pridėtinę vertę visuomenei. Tačiau darbo rinkoje apstu paradoksalių pavyzdžių, kuomet aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus dirba ne pagal įgytą specialybę. Dažnai tam pakaktų profesinio išsilavinimo teikiamų žinių ir įgūdžių. Lyginant su ES vidurkiu, profesinį rengimą renkasi gana nedaug Lietuvos mokinių. 2022 m. duomenimis, profesinio mokymo įstaigas rinkosi tik 24,8 proc. lietuvių. Palyginimui, profesinio mokymo įstaigose darbui reikalingų įgūdžių tuo pačiu laikotarpiu įgijo beveik kas antras (48,7 proc.) jaunas europietis.

Visa tai turi iškraipo darbo rinką. Toks pagal darbo rinkos poreikius neproporcingas specialistų pasiskirstymas lemia situaciją, kai statybos ir inžinerijos įmonėms darbuotojų rasti tampa iššūkiu. Pavyzdžiui, „Kauno tiltams“ šiuo metu, sezono pradžioje pradedant naujus ir tęsiant ankstesnius projektus, trūksta apie 15 mechanizatorių, galinčių valdyti šiuolaikiškus buldozerius, ekskavatorius, asfalto klotuvus, greiderius, volus ir kitą kelių statybos techniką. Kiekvienais metais įmonė įdarbina apie 200-300 darbuotojų visoje Lietuvoje. Pasak pašnekovės, šis skaičius galėtų būti dar didesnis, jei rinkoje būtų daugiau kandidatų.

Kvalifikuotų darbininkų ir mašinų operatorių stygių patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenys, pagal kuriuos 2024 m. kovo mėnesį daugiausiai (5,3 tūkst. arba 36,2 proc.) laisvų darbo vietų paskelbta būtent kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, kurių taip ieško statybų ir inžinerijos įmonės. Neatsitiktinai statybininkai bei kelininkai buvo tarp paklausiausių šios grupės darbuotojų greta sunkvežimių, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojų, žemės ūkio ir miškų įrenginių operatorių.

Partnerio nuotr.

Pavasario pradžioje taip pat fiksuojamas didelis darbininkų poreikis. Kovo mėnesį šios kategorijos laisvų darbo vietų skaičius, lyginant su vasariu, išaugo beveik ketvirtadaliu (24,3 proc.) ir siekė 4,1 tūkst.

Dar vienas gajus stereotipas – profesinių mokyklų absolventai uždirba žymiai mažiau. J. Mališkienė atkreipia dėmesį, kad priklausomai nuo kompetencijų, valdomo mechanizmo ir darbo valandų, mechanizatoriaus atlyginimas, atskaičius mokesčius gali siekti iki 2500 eurų per mėnesį. Lygiai taip pat ir kelininkas sezono piko metu ir atsižvelgus į papildomas darbo sąlygas gali uždirbti 1800 eurų po mokesčių. Be to, „Kauno tiltai“ visiems savo darbuotojams, nepriklausomai nuo profesijos, užtikrina ir papildomas naudas – įstatymu nenumatytas papildomas išmokas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, skiepus, galimybę nemokamai sportuoti ir kitas.