- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stipriai užteršusi savo vienintelę gyvenamąją planetą žmonija ieško būdų, kaip šią planetą išsaugoti. Vienas jų – vystyti žiedinės ekonomikos modelį, kurio esminis principas – išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau išlaikyti daiktus bei žaliavas vartojimo ir gamybos rate.
Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje.
„Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno švara“ organizavo susitikimą sprendimų priėmėjams, specialistams, projektavimo ir rangos įmonių atstovams, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinėje jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 160 000 t, Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje – 255 000 t) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas. 2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.
Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste.
Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.
„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 proc. metalų. Iš mechaniškai apdorotų 65 000 t pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą, galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką.
„Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.
Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą.
Tokie pelenai ir šlakas gali būti naudojami:
Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.
Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.
Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).
Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.
„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
![](/img/dmn-pr-kd.png)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Bolt“ grynieji nuostoliai pernai didėjo 27 procentais2
„Bolt“ prekės ženklą naudojantis Estijos startuolis „Bolt Technology“ pranešė 2023-iaisiais patyręs 91,9 mln. eurų grynąjį nuostolį – 27,3 proc. didesnį nei užpernai. ...
-
„Revolut“ grupės pelnas pernai augo 60 kartų
Visame pasaulyje veikianti ir Lietuvoje banko licenciją turinti Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupė „Revolut“ pernai uždirbo 344,1 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 60 kartų daugiau nei 2022 metais (5,8 mln. eurų), j...
-
Investicinio sukčiavimo schemos: neignoruokite šių 7 signalų
Investavimo tema šiandien ypač populiari. Jei kažkada viena pagrindinių temų buvo investicijos į nekilnojamąjį turtą, šiandien vis dažniau kalbame ir apie kriptovaliutas, akcijų fondus ir kitas galimybes. Tačiau teisininkai pastebi &nd...
-
Nacionalinei žemės tarnybai vadovaus S. Mickus
Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nuo antradienio vadovauti pradeda Saulius Mickus. ...
-
LTG grupė keis medinius pabėgius kompozitiniais1
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių bendrovė, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ pradėjo pilotinį projektą, kurio metu šalies tiltuose bus montuojami vokiški kompozitiniai pabėgi...
-
„Citus“ ekspertai: vasaros atostogų dar neišėjusi būsto rinka – aktyviausias pusmetis per 2 metus
Išankstiniais kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenis, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje birželį sudaryta 222 sandorių, o per antrą ketvirtį – 668. Mėnuo ir ketvirtis nebuvo i&scaron...
-
„Regitra“ pertvarkyta į akcinę bendrovę8
Valstybės kontroliuojama įmonė „Regitra“ po pertvarkos tapo akcine bendrove, o naujos jos valdybos pirmininke paskirta Civilinės aviacijos asociacijos vadovė Orijana Mašalė, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. ...
-
I. Trinkūnaitė visuomenininką V. Budniką kaltina viešu konflikto eskalavimu
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo jai pateikusį visuomenininką Vytautą Budniką kaltina noru t...
-
M. Navickas: matydamas žalą šeimai, nebūčiau prisijungęs prie linksniuojamos verslo grupės18
Buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas, dėl savo ryšių su technologijų įmonės „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite ir už sukčiavimą teistu Vilhelmu Germanu atsidūręs sk...
-
„Rheinmetall“ gamyklai siūlomas išskirtinis statusas statybas leis pradėti be leidimo6
Radviliškio rajone planuojamai statyti 180 mln. eurų vertės Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklai siūloma suteikti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio proj...