- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužė trijų didžiųjų miestų pirminėse būsto rinkose pažymėta skirtingomis nuotaikomis, tačiau didžiausioji, sostinės rinka mėnesį praleido optimistiškai. Nors kovo mėnesio sandorių skaičiaus rezultatas dar nepagerintas, tačiau jis – geresnis nei balandį ir panašus į matytą sausio–vasario laikotarpiais. Tuo tarpu būstų pasiūla pasipildė rekordiškai.
Vilniuje praėjusį mėnesį buvo sudarytos 246 preliminariosios sutartys dėl naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo, rodo išankstiniai „Citus“ analitikų duomenys. Balandį sandorių sudaryta 307, o gegužę prieš metus – 252. Tai geras rezultatas po paklausos sumažėjimo balandį, galimai, sukeltą neišsipildžiusių „Euribor“ sumažėjimo lūkesčių. Beje, šiuo metu 6 mėn. trukmės „Euribor“ palūkanų norma, aktualiausia būsto paskolų gavėjams, yra grįžusi į praėjusių metų vasaros pradžios lygį ir yra mažiausias per beveik 12 pastarųjų mėnesių – paskutinę gegužės dieną ji buvo 3,745 proc.
O pats didžiausias ir ryškiausias pokytis Vilniuje praėjusį mėnesį buvo asortimento pokytis. Vos per mėnesį startavo keturi nauji projektai ir keturi anksčiau pradėtų projektų etapai – viso net 745 būstai: 727 butai ir vienas naujas, 18 kotedžų projektas.
Šiuo metu naujų būstų asortimentas Vilniuje siekia 5 534 vienetus ir yra net 12 proc. didesnis nei prieš mėnesį, net 28 proc. didesnis nei metų pradžioje ir 24 proc. didesnis nei prieš metus.
„Rinkoje matome pagerėjusius lūkesčius. Tai rodo, kad verslas pozityviai vertiną esamą situaciją, ekonomikos būklę ir būsto rinkos augimo perspektyvą. Nebeliko kalbų apie stabdomus projektus, nukeliamus ar keičiamus planus ir tai yra išties geras ženklas. Vartotojai būtent būsto rinkoje kol kas yra atsargesni, nors kiti sektoriai jau stebi atsigavimą. Šis atsigavimas turėtų pasijausti ir nekilnojamojo turto sektoriuje ir tai įvykti galėtų jau birželį – mėnesį, kada visi laukia prognozuojamo Europos Centrinio Banko sprendimo mažinti palūkanas“, – sakė kūrybiškų NT projektų bei vietokūros kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Nebeliko kalbų apie stabdomus projektus, nukeliamus ar keičiamus planus ir tai yra išties geras ženklas.
Jis akcentuoja, kad gegužę dar labiau išaugo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, stebimas Valstybės duomenų agentūros: jis dabar sudaro +6 punktus ir paskutinįkart toks aukštas buvo 2019 m. vasarą. Vartotojų lūkesčiai priklauso nuo daugybės faktorių, kurių vienas svarbiausių – infliacijos ir perkamosios galios santykis, kuris irgi gerėja. Optimistinės žmonių nuotaikos katalizuoja vidaus vartojimą, tačiau, pastebi Š. Tarutis, būsto rinkoje jį vis dar slopina aukštos palūkanos.
„Visgi vertinant smarkiai suspaustą paklausos spyruoklę – būsto poreikį turinčių, tačiau sprendimą įsigyti nukeliančių potencialių pirkėjų skaičių – asortimento augimas yra labai geras ženklas. Jis neleis susidaryti pasiūlos vakuumui ir sparčiai kilti kainoms, todėl įperkamumas vis gerės dėl augančių atlyginimų ir gerėjančių finansavimo sąlygų. Tai, galų gale, turėtų išjudinti tą buksuojantį paklausos traukinį, nes objektyvių barjerų tam sistemingai mažėja. Svarbu, kad žmonės sprendimą priimtų racionaliai, vedami poreikio, o ne baimės į tą traukinį nespėti“, – pabrėžė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Sostinėje vidutinės pasiūloje esančių butų kainos gegužę koregavosi į mažesnę pusę – nuo 3 376 iki 3 337 Eur/kv. m. Tai sudarė 1,16 proc. mėnesinį pokytį. Nuo metų pradžios kainos padidėjo 1,12 proc., o nuo pernai gegužės mėn. – 3,06 proc.
Per gegužę Vilniuje ir Kaune „Citus“ valdomuose projektuose buvo sudaryta 19 sandorių: daugiausia preliminarių sandorių sudaryta neseniai startavusiame projekte „Mūnai by CITUS“ – 10. Dar 5 pardavimai įvyko „Kaip Niujorke by CITUS“, 3 – „Miško arduose by CITUS“, kur liko paskutiniai butai baigiamame trečiajame, paskutiniame projekto etape. Kaune 1 sandoris sudarytas „Radio City by CITUS“, kur taip pat liko vos trys patalpos pirmajame projekto etape.
Atsigavimas turėtų pasijausti ir nekilnojamojo turto sektoriuje ir tai įvykti galėtų jau birželį – mėnesį, kada visi laukia prognozuojamo Europos Centrinio Banko sprendimo mažinti palūkanas.
Kompanijos asortimente šiuo metu – 275 būstai. Iš jų – 171 butas Vilniuje, kur į asortimentą jau įtrauktas naujai birželį startuojantis projektas „Ežero takais by CITUS“ su 78 butais. Dar 66 apartamentai liko Druskininkų projekte „Nemunas by CITUS“ ir 26 apartamentai naujame, šiandien startuojančiame projekte „Nidos bangos by CITUS“.
Kaune ir Klaipėdoje pokyčiai per gegužę buvo mažiau ryškūs. Gerokai mažesnės būsto rinkos šiuose miestuose kol kas pasižymi vangesne dinamika. Abiejuose miestuose mėnesio rezultatų lentelėse, paklausos grafose dega panašūs skaičiai. Tiesa, pasiūla ir čia augo.
Kaune per mėnesį sudaryta 50 sandorių – apie 14 proc. mažiau nei balandį (58) ir panašiai tiek, kiek ir pernai gegužę (49).
Pasiūla nuo 816 vnt. balandžio gale ūgtelėjo iki 965 – 18,3 proc. per mėnesį. Aruodus papildė net 187 butai trijuose projektuose ir viename naujame ankstesnio projekto etape. Tai taip pat buvo didžiausias prieaugis nuo pernai gegužės, tikėtina, rodantis, kad laukiama ir laikinosios sostinės būsto rinkos atsigavimo.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos Kaune, statistiškai, sumažėjo 3,07 proc. – gegužę jos siekė 2 620 Eur/kv. m, balandį – 2 703 Eur/kv. m. Nuo metų pradžios fiksuotas 0,73 proc. prieaugis, per 12 mėn. – 1,39 proc. susitraukimas. Taigi ir antrajame pagal dydį Lietuvos mieste būsto kainos išlieka stabilios ir kinta nereikšmingai.
Klaipėdoje per mėnesį sudaryti 9 sandoriai (balandį – 7, prieš metus – 16). Pasiūla uostamiestyje paaugo beveik 6 proc. nuo balandžio – nuo 539 iki 571. Prieš metus naujų būstų „sandėlis“ sudarė 481, taigi metinis augimas didesnis – 18,7 proc., o gegužę naujų projektų mieste atsirado du; juose – 38 butai.
Vidutinės butų kainos Klaipėdoje taip pat labai nežymiai susitraukė (0,8 proc.) ir fiksuota ties 2 214 Eur/kv. m riba. Ilgesniu laikotarpiu čia taip pat pastebimas nežymus mažėjimas: nuo metų pradžios jis siekia 0,2 proc., o per dvylika mėnesių – 2,08 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė atleidžia virš trečdalio darbuotojų
Joniškio rajone veikianti Darginių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) atleidžia 17 iš 44 darbuotojų. Apie tai įmonė informavo Užimtumo tarnybą. ...
-
Naujienų portalas JP įsigijo televizijos kanalą GNTV
Naujienų portalas JP įsigijo nuo 2014 m. transliuojamą regioninės televizijos kanalą „Gerų naujienų televizija“ (GNTV). ...
-
Skaudi netektis: mirė Šiaulių banko įkūrėjas Z. E. Sabalys2
Eidamas 86-uosius metus mirė Šiaulių banko įkūrėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis, Zenonas Eimutis Sabalys. ...
-
Jūrų ekosistemos ir vėjo elektrinės: draugiška kaimynystė – misija įmanoma3
Meno kūrėjų išaukštinta Baltija teikia ne tik nusiraminimą ir poilsį – tai ir viena intensyviausiai žmogaus naudojamų bei labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Rimtų pasekmių suvokimas tiek įvairių sričių specialistus,...
-
Sutriko „Swedbank“ e. bankininkystės veikla, bankas trūkumus šalina1
Ketvirtadienio pavakarę sutriko „Swedbank“ interneto banko veikla, dėl to dalis klientų patiria trikdžių. ...
-
Seimas svarstys siūlymą Žemės ūkio agentūrai perduoti dalį ŽŪM funkcijų
Seimas svarstys siūlymą, kuriuo norima Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vykdomą tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų atestavimo funkciją perduoti Žemės ūkio agentūrai. ...
-
VERT: „Amber Grid“ GIPL saugumo patikrą turės atlikti iki sausio 15 dienos
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį pusmečiui – iki kitų metų sausio 15 dienos pratęsė terminą, per kurį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ turi atlikti nepriklausomą 2022 metais nut...
-
„MOMO Grill“ gimtadienis pritraukė būrį garsių kauniečių ir miesto svečių3
Ypatingas gimtadienis, kurio buvo verta laukti ilgai... Garsūs kauniečiai visą rugsėjį rinkosi švęsti restorane „MOMO Grill Kaunas“. Lygiai prieš šešerius metus grilio patiekalų restoraną Kauno centre įkūręs v...
-
VKC: valstybės įmonių valdysenos rezultatai – geriausi nei bet kada anksčiau
84 proc. valstybės valdomų įmonių (VVĮ) per 12 pastarųjų mėnesių pasiekė teigiamų valdysenos rezultatų – 8 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, kai gerai įvertinta 76 proc. VVĮ. ...
-
Lietuviai vis labiau vertina kokybišką produkciją „iš lauko – ant stalo“1
„Tie, kurie paragauja mūsų ūkio kokybiškų produktų, visuomet sugrįžta. Džiugu, kad jau turime savo pirkėją, kuris moka atskirti, kur yra gera kokybiška mėsytė, sūris ar medus, o kur – masinės gamybos produktas“, &n...