Dėl SEB banko jungimosi sureagavo ir Šimkus, ir Šimonytė

Lietuvos centrinis bankas (LB) turės įvertinti vieno didžiausių Lietuvoje Švedijos kapitalo SEB banko ketinimą sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline bei išduoti tam leidimą, sako LB vadovas Gediminas Šimkus. 

Pasak G. Šimkaus, LB dar nėra gavęs oficialaus SEB kreipimosi dėl planuojamų pokyčių.

„Klausimas yra atvertas, bet šiaip jis yra neatsakytas. Lietuvos bankas atidžiai analizuos ir įvertins SEB pateiktą informaciją, kai ji bus pateikta, kai bus oficialus banko prašymas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovas vėliau patikslino, kad LB vertins tik Lietuvoje planuojamus SEB banko struktūrinius pokyčius ir spręs dėl su tuo susijusio leidimo.

Anot jo, Lietuvos bankas, kaip reguliuojanti ir prižiūrinti institucija, vertins įvairius pokyčių aspektus, įskaitant vartotojų interesų apsaugą, finansinį stabilumą ir kitus viešojo intereso veiksnius.

„Lietuvos bankas turės įvertinti SEB banko pateiktą informaciją įvairiais aspektais, kurie apima, bet neapsiriboja klientų interesų apsauga, finansiniu stabilumu bei kitus viešojo intereso klausimus. Tas turės būti padaryta remiantis Lietuvos banko įstatymu“, – teigė LB vadovas.

Nemanau, kad tai reikštų, kad mūsų šalis yra kažkuo nepatraukli.

G. Šimkus nekomentavo SEB sprendimo ir jo poveikio Lietuvos investicinei aplinkai: „Sprendimą priėmė SEB bankas. Tai argumentus ir motyvaciją turėtų komentuoti SEB bankas“.

LB vadovas teigė, kad SEB sujungus tris bankus į vieną ir Lietuvoje veikiant tik jo filialui nuo 2027-ųjų į Estiją būtų perkeltos į atskirą fondą Lietuvoje dabar SEB mokamos indėlių draudimo įmokos.

„Užsienio bankų skyriai (draudimo įmokas – BNS) moka toje jurisdikcijoje, kurioje yra buveinė. Iš Lietuvos būtų perkeliamos ne visos SEB draudimo įmokos, bet jeigu teisingai atsimenu, įstatymų reikalavimu, būtų perkelta paskutinių metų sumokėtų įmokų dalis. Kita sumokėtų įmokų dalis lieka Lietuvoje“, – aiškino G. Šimkus. 

„Nemanau, kad tai reikštų, kad mūsų šalis yra kažkuo nepatraukli“, – teigė jis.

Anot LB vadovo, Lietuvoje indėlių draudimo įmoka nesiskiria nuo Latvijos ir Estijos – ji siekia 0,2 proc. visų indėlių.

SEB trečiadienį pranešė, jog Taline veiks pagrindinė banko būstinė, tuo metu Latvijoje ir Lietuvoje dirbs jo filialai. Banko atstovai tikino, kad sprendimu norima supaprastinti banko valdymą, o klientai pokyčių nepajus, veikla tęsis įprastai.

SEB Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė ketvirtadienį sakė, kad banko sprendimas priimtas įvertinus verslo aplinką.

Nauja SEB banko struktūra pradės veikti 2027 metų pradžioje, iki tol reikės gauti vietos finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko leidimus.

I. Šimonytė nesureikšmina SEB sprendimo jungtis ir būstinę įkurti Taline

„Esmė, ne kur yra būstinė, kurioje sėdi vienas ar kitas vadovas, o kaip yra teikiamos paslaugos klientams, kurie yra ant žemės. Tai – mūsų namų ūkiai ir verslai. Tuo požiūriu tikrai jokių pokyčių, kad struktūra (SEB banko – BNS) keičiasi, nebus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Esmė, ne kur yra būstinė, kurioje sėdi vienas ar kitas vadovas, o kaip yra teikiamos paslaugos klientams, kurie yra ant žemės.

Ji nesureikšmino to, jog Švedijos kapitalo bankas pagrindinės būstinės vieta pasirinko Taliną.

„Kartais šitose lenktynėse pralaimi, kartais laimi. Negali laimėti visada 100 proc., šimto atvejų iš šimto. Tie verslo pasirinkimai paprastai turi daug dedamųjų, dėl kurių tie sprendimai yra priimami“, – sakė ekspremjerė.

Jos teigimu, SEB sprendimas yra suprantamas, nes bankų paslaugos skaitmenizuojamos, jų vis daugiau suteikiama internetu: „Tiesiog tokio klasikinių bankų su skyriais, prie kokių žmonės kažkada galbūt buvo pripratę, nėra ir mąžta.“

Pasak I. Šimonytės, SEB apie struktūros pokyčius svarstė dar tuomet, kai ji dirbo finansų ministre – 2009–2012 metais.

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį tikino, jog dar „bandys pakovoti“, kad SEB apsigalvotų ir savo būstines vieta pasirinktų Vilnių. Jo teigimu, Lietuva dar turi derybinių svertų bankui įtikinti.

Ministras pirmininkas taip pat neatmetė, jog švedų banko sprendimą galėjo nulemti ir ankstesnės Vyriausybės sprendimai, pavyzdžiui, bankų solidarumo įnašas.

„Ponas Paluckas gali sakyti, kad buvusi (Vyriausybė – BNS) kažką čia ne taip padarė, bet tikiuosi, kad kai jis kirps juostelę „Rheinmetall“ fabrikui, jis nepamirš prisiminti, jog buvusi Vyriausybė padėjo daug pastangų, kad tokia investicija Lietuvoje atsirastų“, – teigė I. Šimonytė.

SEB trečiadienį pranešė, jog Taline veiks pagrindinė banko būstinė, tuo metu Latvijoje ir Lietuvoje dirbs jo filialai. Banko atstovai tikino, kad sprendimu norima supaprastinti banko valdymą, o klientai pokyčių nepajus, veikla tęsis įprastai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausiu

Klausiu portretas
Jei tas bankas veikia Rusijoje, tai kodėl mūsų "patriotai" jo neboikotoja, nerengia pikėtų ir pan? Šeimininkai neleidžia?

Svarbu kainos, o ne kur būstinė

Svarbu kainos, o ne kur būstinė portretas
Manau,truputį kaimietiškas premjero požiūris- svarbu,kur būstinė ( būtinai mūsų kaime), o ne bankinių paslaugų, paskolų Lietuvos piliečiams kainos. Pritariu Šimonytei šiuo klausimu.

re

re portretas
Geriau premjeras Paluckas pakovotų, kad SEB taikytų tokius pat paslaugų įkainius kaip Švedijoje ( berods pinigų pervedimas banko viduje ten nemokamas)
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių