Pagal galiojančius teisės aktus Juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi tik valstybine kalba, tačiau su užsienio juridiniu asmeniu susijusioms įmonėms ar įstaigoms leidžiama naudoti pavadinimus ir užsienio kalba, primena Registrų centras. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai įregistruojami naujos įmonės įstatai ir su nelietuvišku pavadinimu. Šiuo metu kaip tik yra svarstoma idėja leisti juridinio asmens pavadinimą sudaryti lietuvių kalba arba užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis - leisti naudoti raides q, w ir x.

Praėjusiais metais naujai įregistruotų juridinių asmenų pavadinimuose iš minėtų raidžių dažniausiai buvo naudojama x. Iš viso įmonių, įstaigų ar organizacijų, savo pavadinimuose turinčių šią raidę buvo įregistruota 114. Kiek mažiau (83) naujai įregistruotų juridinių asmenų pavadinimų buvo su raide w, o raidę q turėjo 23 naujai įregistruoti juridiniai asmenys. Dar 4 juridiniai asmenys savo pavadinime turėjo dvi nelietuviškas raides.

Iš minėtų juridinių asmenų didžioji dalis buvo susiję su užsienio juridiniais asmenimis.

Kaip ir kiekvienais metais, steigiant naują juridinį asmenį atsiranda šmaikščių ir neįprastų pavadinimų. Dažniausiai neįprastus ir akį patraukiančius pavadinimus įregistruoja mažųjų bendrijų savininkai, taip galbūt siekdami geriau atkreipti dėmesį į save ir pristatyti savo prekes ar paslaugas.

Tarp pernai naujai įregistruotų įmonių galima sutikti tokius pavadinimus: „3 debesėliai“, „Lapino kepurė“, „Rojaus mėsytė“, „Voverė ir riešutas“, „Desertai plaukams“, „Puodas ir petunija“, „2 obliai“, „Bimbadienis“, „Čaknoris“, „Intelektuali gorila“, „Ką žmonės dirba visą dieną“, „Kiaulė ir švilpukas“, „Maištingas nindzė“, „Medžiaginis plaktukas“, „Meška balione“, „Strazdo telegrafas“, „Vyrai eina obuoliauti“, „Skrandžio masturbatoriai“, „Dzin tas pavadinimas“ ir daugelį kitų.

ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius siūlo teisės aktų pakeitimus, jog įmonių pavadinimai galėtų būti sudaromi ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinių asmenų pavadinimų sudaryti užsienio kalba neleidžiama, išskyrus, kai pavadinimai susiję su užsienio juridiniais asmenimis. Prekės ženklams šis apribojimas negalioja.

Siūlymus ministras yra pateikęs jau prieš pusantrų metų. Jiems priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, teigdama, kad Konstitucija iš esmės draudžia bet kokį veiksmą, kuris teisės aktais suteiktų nevalstybinei kalbai prioritetą prieš valstybinę kalbą. Jeigu būtų priimta tokia pataisa, motyvacija vartoti lietuvių kalbą ir sudaryti įmonės pavadinimus lietuvių kalba esą sumažėtų.

Seimas siūlomiems įstatymų pakeitimams yra pritaręs po pateikimo pernai lapkritį. Pagrindiniu komitetu svarstant klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jis žada pratęsti diskusijas šių metų pradžioje. Neigiamą išvadą dėl teisės aktų pakeitimų yra pateikęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.