- ELTA, „Kauno diena“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu daugėja informacijos apie Skandinavijos šalių investicijų pokyčius Lietuvos verslo žemėlapyje.
Iš Lietuvos jau senokai yra pasitraukę danų „Danske Bank“, norvegų DNB, švedų „Nordea“, kiti skandinavų investuotojai. Tuo tarpu mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ jau pusmetį nebėra skandinavų kapitalo – ją iš švedų perpirko prancūzai.
Dideli verslo strategijos pokyčiai pastebimi „Senukų“ partnerių Suomijos koncerno veikloje – „Kesko“ akivaizdžiai traukiasi iš mažmeninės statybos, remonto ir buities prekių prekybos rinkos.
Šiuo metu „Kesko“ valdo 50 proc. „Senukų“ grupės akcijų – lygiomis dalimis su grupės prezidentu Artūru Rakausku. Ar gali būti, kad „Senukai“ po daugiau kaip 20 metų pertraukos vėl taps 100 proc. lietuviška kompanija?
„Svarstome įvairius verslo plėtros ir investicijų valdymo scenarijus. Šiuo metu su suomiais aktyviai diskutuojame, kaip suderinti jų verslo strategijos pokyčius su mūsų ambicingais planais“, – išskirtiniame komentare Eltai sako Artūras Rakauskas, didžiausią Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklą valdančios grupės „Kesko Senukai“ prezidentas.
Lietuvių ir suomių strategijos kardinaliai skiriasi
Viešose „Kesko“ ataskaitose matoma, kad suomiai vietoj mažmeninės prekybos pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiria didmeninei prekybai bei maisto produktams ir automobiliams Skandinavijos šalyse.
Tuo tarpu „Senukai“ laikosi visai kitos veiklos strategijos.
„Senukai“ pasmerkti ne tik sustiprinti savo lyderystę Baltijos šalyse, bet ir išplėsti ją geografiškai“, – teigia A. Rakauskas.
Jis patvirtino, kad „Kesko“ strategija išties kardinaliai keičiasi jau nuo 2016 metų.
„Patys suomiai atvirai pripažįsta, kad mūsų ir jų verslai šiuo metu nebeturi jokios sinergijos“, – sako „Senukų“ grupės prezidentas.
„Kesko“ vadovai yra tiesiai pareiškę, kad jau kurį laiką nei mažmeninė prekyba, nei Baltijos šalys nėra „Kesko“ strategijos dalis, tačiau nuolat iš „Senukų“ gaunami pinigų srautai šiuo metu juos džiugina. 2016 m. „Kesko“ įsigijo didmeninės prekybos tinklą „Onninnen“. Tuo tarpu mažmeninės prekybos parduotuves Latvijoje ir Estijoje, kurios dėl prasto valdymo buvo praradę lyderio pozicijas ir generavo nuostolį, pardavė mums, „Senukams“, – teigia A. Rakauskas.
„2018-aisiais, dar gerokai prieš atvirą Rusijos karą Ukrainoje, „Kesko“ pardavė nuostolingai veikusias mažmeninės prekybos parduotuves Rusijoje. Taip pat pradėta uždarinėti visas Švedijoje veikusias „Senukų“ analogo - „K-Rauta“ parduotuves, kurios taip ir nepradėjo dirbti pelningai, bei imtasi perorientuoti jas į didmenos prekybos tinklą. „Kesko“ savo finansinėse ataskaitose nurodo, kad investicijos ir plėtrai, ir vystymui nukreipiamos į didmeninės prekybos koncepto vystymą bei augimą Skandinavijos rinkoje“, – sako „Senukų“ grupės prezidentas.
Anot jo, suomių strategijos pokyčius liudija pastaruoju metu įgyvendinti keturi „verslas verslui“ srities prekybininkų įsigijimai Danijoje, siekiant užimti lyderio poziciją šiame segmente, taip pat daugiau nei 900 mln. eurų siekiančios investicijos į logistikos centrus bei naujus maisto prekybos centrus Suomijoje.
Kapitalo grąža investuotojui viršijo 1000 proc.
„Pagal akcininkų sutartį esame lygiaverčiai partneriai su „Kesko“, tačiau vaidmenys „Senukų“ versle niekada nebuvo lygiaverčiai“, – sako A. Rakauskas.
Jo teigimu, visus 20 metų partnerystė su „Kesko“ buvo labai vienakryptė – suomių dalyvavimas apsiribojo darbu valdyboje, o rezultatus užtikrino ir verslą į priekį vedė vietinė „Senukų“ komanda.
Anot A. Rakausko, „Senukai“ jiems, cituojant suomių koncerno atstovę Hanną Jaakkolą, yra „puikiai valdoma ir itin gerus rezultatus demonstruojanti kompanija, kuri neatima „Kesko“ vadovybės laiko“.
Per A. Rakausko vadovavimo „Senukų“ grupei laikotarpį nuo 2001 m. kompanija išaugo 10 kartų – bendra grupės apyvarta pakilo nuo 110 mln. iki 1,2 mlrd. eurų, darbo vietų skaičių padidintas nuo 2,7 tūkst. iki beveik 4,5 tūkst. Paskaičiuota, kad vien per pastaruosius 10 metų „Senukai“ sumokėjo Lietuvai daugiau kaip milijardą eurų įvairių mokesčių.
„Organiškas metinis „Senukų“ pajamų augimas siekia 9,6 proc. Ir taip yra pastaruosius 10 metų. Tuo tarpu „Kesko“ organiško metinio augimo per tą patį laikotarpį neužsitikrino – kompanija balansuoja ant vidutinio 0,2 proc. augimo ribos. Suomiai tikrai turi pagrindą būti patenkinti savo investicija į „Senukus“ 2003 metais – ji atsipirko su kaupu. Investuotos lėšos dividendais sugrįžo per pirmuosius ketverius metus“, – kalbėjo A. Rakauskas.
„Iš viso dividendais išmokėta jau penkiskart didesnė suma nei investuota, o bendra kapitalo grąža investuotojui viršija 1000 proc.“ – sakė jis.
2024 m. pirmąjį pusmetį „Kesko Senukai“ pardavimai Baltijos šalys viršijo 566 mln. eurų – 0,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu pačios „Kesko“ pardavimai, nepaisant naujų įsigijimų, pirmą pusmetį sumažėjo 1,3 proc. iki 5,9 mlrd. eurų, skelbiama korporacijos ataskaitoje investuotojams.
„Didelių pokyčių prašosi paties „Kesko“ strategija“
A. Rakausko teigimu, didžiausias iššūkis yra tai, kad „Kesko“ strategijos pokyčiai nesuderinami su efektyvia ir pelningai veikiančia „Senukų“ strategija.
Pasak jo, analizė rodo, jei suomiai valdytų „Senukus“ pagal jų supratimą, netrukus būtų prarasta rinkos lyderio pozicija, kaip buvo nutikę Latvijoje bei Estijoje ir, labai tikėtina, tektų stebėti greitą „Senukų“ rezultatų griūtį.
„Mes ne tik žinome, kaip dirbti, bet ir demonstruojame tai savo rezultatais“, – teigia A. Rakauskas.
Remiantis Latvijos ir Estijos pavyzdžiais, perėmus 2016-aisiais iš „Kesko“ šių šalių parduotuvių valdymą, jau per pirmus pusantrų metų pavyko stabilizuoti nuostolį bei pardavimus užauginti beveik du kartus.
„Akivaizdu, kad didelių pokyčių prašosi paties „Kesko“ veiklos strategija, kuri lemia prastus, mažos investuoto kapitalo grąžos koncerno rezultatus“, – tvirtina „Senukų“ grupės prezidentas.
Patys būdami investuotojai matome, kad „Kesko“ akcijos Helsinkio biržoje, nepaisant vienokių ar kitokių pokyčių korporacijos strategijoje, niekaip nepralenkia Helsinkio rinkos indekso. O nuo pasaulinio ekonomikos standarto – S&P500 indekso – atsiliekama net 80 proc. Tad nenuostabu, kad investicija į „Senukus“, nors nebeatitinkanti pagrindinės jų krypties, suomiams visada buvo labai naudinga, sako A. Rakauskas.
Reikės dar daugiau investuoti
Jo teigimu, „Senukai“ turi visas galimybes tapti daugiakanalės prekybos lyderiais ne tik Baltijos šalyse, bet visoje Šiaurės Europoje.
Tam esą reikia integruoti visus pardavimo kanalus, dar daugiau investuoti, ypač į internetinę prekybą, taip pat steigti naujus logistinius terminalus, prekybos centrus.
Kol kas, anot jo, esą priešingai – „Kesko“ yra atmetę parengtus planus kartu investuoti į „Senukų“ logistikos centrą Lietuvoje, tačiau jau paskelbė apie planuojamas 600 mln. eurų investicijas į analogiškus „Oninnen“, „K-Auto“ ir maisto prekių logistikos centrus Suomijoje. Atmesti ir bendri investiciniai planai statyti naujus prekybos centrus Baltijos šalyse.
„Skaičiai rodo, kad grąža investuotojams iš įdėto kapitalo į „Senukus“ kartais lenkia „Kesko“ rodiklius. Remiantis oficialiais šaltiniais, geriausiais laikais metinė „Kesko“ segmento, analogiško „Senukų“ veiklai, grąža iš investuoto kapitalo siekė apie 11 proc., o dabar, net su naujais įsigijimais, krito iki 8,5 proc. Tuo tarpu „Senukai“ generuoja 27 proc. metinės grąžos“, – pabrėžė A. Rakauskas.
Neseniai pusiau juokais pasiūliau suomiams – gal man ateiti pas jus į „Kesko“ padėti valdyti verslą?
Tikisi partneriškai išspręsti ginčus
Žiniasklaidoje skelbta, kad, nepaisant gerų „Senukų“ rezultatų, suomiai yra inicijavę plačiau nekomentuojamą teisminį procesą dėl A. Rakausko pasitraukimo iš grupės prezidento pareigų.
„Aš, kaip lygavertis verslo partneris, esu turbūt labiausiai suinteresuotas veiklos rezultatais ir perspektyvomis. Jeigu atsirastų žmogus, kuris galėtų tai užtikrinti, mielai tęsčiau darbą tik kompanijos valdyboje ir užsiimčiau išskirtinai strateginiais klausimais“, – teigia A. Rakauskas.
Kol kas, anot jo, yra atvirkščiai – „Senukai“ kyla, „Kesko“ traukiasi.
„Neseniai pusiau juokais pasiūliau suomiams – gal man ateiti pas jus į „Kesko“ padėti valdyti verslą? Būtų įdomu, sakė pašnekovai. Tačiau kol kas turime didelių ambicingų siekių čia, Baltijos šalyse. Vėliau imsimės ir likusios Šiaurės Europos rinkos“, – sakė „Senukų“ grupės prezidentas.
Jo teigimu, iniciatyva dėl prezidento posto yra sena istorija, kuri susijusi su buvusiais skirtingais lietuvių ir ankstesniojo „Kesko“ prezidento Miko Helander požiūriais.
„Su naująja „Kesko“ vadovybe siekiame baigti šių klausimų sureguliavimo procesą, trukusį kelis metus. Tačiau šiuo metu visa tai neturi jokios įtakos mano, kaip bendrovės vadovo, darbui bei įgaliojimams. „Senukų“ vadovą skirianti bendrovės valdyba, kurioje mes, kaip partneriai, turime vienodai balsų, net nesvarsto jokių pokyčių“, – teigė jis.
A. Rakauskas nekomentuoja prielaidų, esą suomių teisinės pretenzijos galėtų būti susijusios su siekiu gauti didesnę kainą už akcijas.
2018 m. žiniasklaidoje aprašyta istorija, kai teismai atmetė Švedijos investicijų bendrovės „East Capital“ 10 mln. eurų pretenzijas „Rokiškio sūrio“ vadovui. Lietuvos bendrovei atstovavęs advokatas tuomet viešai pareiškė, kad švedai taip tiesiog siekė gauti didesnę kainą už akcijas. „East Capital“ buvo pati patvirtinusi, kad, susitarus dėl norimos kainos, nebus reiškiamos pretenzijos.
„Tikiuosi, kad mūsų situacija yra ar bus išimtis ir mes partneriškai sureguliuosime šį procesą“, – sako „Senukų“ grupės prezidentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
10 metų minintis mentorystės tinklas jau padėjo daugiau nei 1000 jaunų verslų1
Šiemet 10 metų jubiliejų minintis Inovacijų agentūros verslo mentorystės tinklas jau sujungė virš 150 mentorių ir daugiau kaip 1000 verslininkų. Nemokami patarimai finansų, teisės, el. komercijos, rinkodaros ir kitais klausimais &scaron...
-
Teisme – 7 mln. eurų „Icor“ ieškinys Vyriausybės ginčo su „Veolia“ advokatams
Teismas toliau iš esmės nagrinės koncerno „Icor“ ieškinį, kuriuo jis iš buvusio Energetikos ministerijos kanclerio ir jos samdytų trijų advokatų reikalauja atlyginti beveik 7,3 mln. eurų vertės reputacinę žalą ir nuo...
-
Sveikatos įstaigas piktina Ligonių kasų nenoras apmokėti visų brangių tyrimų paslaugas5
Ligonių kasų noras pakeisti brangių tyrimų ir procedūrų apmokėjimą pakenks ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams, sako sveikatos priežiūros įstaigų atstovai. ...
-
Gebėjimas pasakyti „ne“: kokios apčiuopiamos naudos gaunate?1
Ar žinojote, kad kuo stipresnę kaltę jaučiate atsisakydami kam nors padėti, nors tuo metu iš tiesų negalite ar nespėjate, tuo stipriau esate emociškai priklausomi nuo kitų žmonių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardij...
-
Kariuomenei seifus teikusi rusiška įmonė „Eurosafe LT“ pripažinta nepatikima2
Lietuvos kariuomenei ir kitoms valstybės institucijoms seifus teikusi bendrovė „Eurosafe LT“ pripažinta nepatikima, jos įranga turės būti keičiama, antradienį pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. ...
-
Vilniaus geležinkelio stotyje įrengta VIP salė2
Keleivių vežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Link“ Vilniaus geležinkelio stotyje įrengė vadinamąją VIP salę. Vienu metu ja galės naudotis apie 30 pirmos klasės keleivių, antradienį pranešė bendrovė. ...
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Oficialus „Apple“ salonas „Smart Master“ persikelia: dabar veiks dar patogesnėje Vilniaus vietoje
Išskirtinis įgaliotas „Apple“ servisas ir salonas „Smart Master“ persikelia į naują vietą, siekiant dar labiau pagerinti klientų patirtį. Išmaniųjų įrenginių priežiūros centras čia toliau teiks „Apple&ld...
-
„Citus“ ekspertai apie butą su terasa mieste: kaip sukurti asmeninę oazę ir padidinti būsto vertę
Vilniaus būsto rinkoje terasiniai butai yra retenybė, sudaranti vos apie 2 proc. visos butų pasiūlos. Šiuo metu iš bendros 4 850 butų pasiūlos sostinėje yra tik apie 100 terasinių butų. Vidutinė terasinio buto kvadratinio metro kaina si...