- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Laikinosios sostinės centre kylantis „Matau Kauną“ kvartalas kuria naujus ir tvarius judumo įpročius
-
Laikinosios sostinės centre kylantis „Matau Kauną“ kvartalas kuria naujus ir tvarius judumo įpročius
-
Laikinosios sostinės centre kylantis „Matau Kauną“ kvartalas kuria naujus ir tvarius judumo įpročius
Kauno Aleksoto rajone, šalia miesto centro bei Nemuno salos, tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ aktyviai plėtojamas vienas didžiausių projektų – „Matau Kauną“ – ryškiai keičia laikinosios sostinės veidą. Tačiau naująjį gyvenamųjų namų kvartalą lydi ne tik urbanistiniai pokyčiai. Šiuo projektu siekiama kurti aplinkai draugiškesnį, tvariam judumui atviresnį miestą, kuriame automobiliams skirtos gatvės grįžta pėstiesiems ir dviratininkams.
Nors kvartalo jungtys suprojektuotos ir galvojant apie vairuotojų poreikius, „Matau Kauną“ pagrindinis moderatorius, urbanistas Tadas Jonauskis pasakoja – didžiausiais rajono prioritetas yra vystyti naujakuriams saugias, žalias ir alternatyviam transportui draugiškas erdves.
Siekė laisvės ir kokybės
Ryškiais urbanistiniais pokyčiais gyvenantis Kauno Aleksoto rajonas aktyviai ruošiasi tapti verslo, inovacijų ir kultūros slėniu. Šiame sparčiai besivystančiame miesto rajone šiandien suplanuoti svarbūs laikinosios sostinės projektai. Aleksote iškils Inovacijų pramonės parkas, M. K. Čiurlionio koncertų salė, kiti viešosios ir komercinės paskirties objektai.
Tačiau dar visai neseniai ši Kauno dalis buvo atiduota industrijai bei pramonei. Todėl tvaraus judumo poreikiai tokioje aplinkoje nesvarstyti. Patogiai pėsčiomis ar dviračiais keliauti po Aleksotą galimybių nebuvo, tačiau dabar, sako T. Jonauskis, situacija kardinaliai keičiasi.
„Projektuodami „Matau Kauną“ kvartalą, išsikėlėme tikslą sukurti žalią, tvarų, bendruomenėms skirtą rajoną. Drauge užsibrėžėme neretai tik automobiliams skirtas erdves grąžinti pėstiesiems. Naujasis kvartalas kyla miesto centre, jį supa visas pagrindinis Kauno funkcionalumas. Pastarąjį be automobilio galima lengvai pasiekti vos per keletą minučių. Tad kodėl nesėsti ant dviračio ar neišeiti pėsčiomis“, – klausė urbanistas.
„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.
Norėdami paskatinti naujakurius tai padaryti, projekto autoriai daug dėmesio skyrė tvarioms kvartalo jungtims. Anot T. Jonauskio, buvo suprojektuotas viešųjų erdvių tinklas, kurio prioritetais tapo bemotoris transportas bei judėjimas pėsčiomis.
Kvartalo „Matau Kauną“ ramios gatvelės rajono viduje užtikrina saugią aplinką vaikščioti, vaikams važinėti dviračiais.
„Jos jungia skirtingo charakterio viešąsias erdves, per kurias patogu judėti senamiesčio link. Kvartalą norėjome kurti kuo saugesnį, kad vaikai čia galėtų bėgioti laisvai, o pėsčiųjų gyvenimo kokybė būtų tikrai aukšta“, – sakė pašnekovas.
Priešpriešos išvengė
Visgi, galvodami apie pėsčiųjų, dviratininkų bei kitą bemotorį transportą besirenkančiųjų poreikius, projekto autoriai nepamiršo ir vairuotojų. Pasak T. Jonauskio, projektuojant visą kvartalo teritoriją, pasitelkti specialistai, kurie suskaičiavo būsimą automobilių srautą ir padėjo įvertinti didžiausius iššūkius.
„Šie duomenys leido sukurti apgalvotą gatvių dizainą, pasirinkti reikiamus parametrus. Taip išvystėme gatvių hierarchiją – pagrindines ir šalutines jungtis, bei tas, kurios skirtos tik pėstiesiems. Automobilių stovėjimo vietas numatėme požeminėse aikštelėse. O įvažiavimus į jas orientavome pagrindinių gatvių link. Todėl atsirado galimybė sukurti kitas jungtis, kurios yra saugios ir su minimaliu automobilių eismu“, – teigėa T. Jonauskis.
Jis priduria – taip išvengta priešpriešos su vairuotojais. Tai padaryti, anot T. Jonauskio, būtina, nes sukurti kvartalą visiškai be automobilių šiandien būtų utopiškas planas.
„Juolab, kad projekto lokacija yra labai gera miesto atžvilgiu. Todėl natūralu, jog kvartalas jungiasi su pagrindinėmis Kauno gatvėmis – Veiverių gatve bei Europos prospektu per naujai statomą Svirbygalos gatvę. Išnaudodami šį lokacinį patogumą, apgalvojome tiek transporto judėjimą, tiek automobilių stovėjimo vietas. Jos bus pagrindinėse rajono gatvėse, pastarųjų lygyje. Taip bus sudaromos sąlygos atvykti trumpam ar sutalpinti svečių automobilius. Visos šios priemonės leidžia sukurti miestietišką, skirtingiems judėjimo būdams pritaikytą, netranzitinę kvartalo gatvę“, – pasakojo urbanistas.
„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.
Laukia ryškūs pokyčiai
Tai, kad Kauno centre būtina plėtoti tvarias, aplinkai draugiškas judumo jungtis, rodo ir miesto savivaldybės užmojai. Šiuo metu projekto „Matau Kauną“ lopšys – Aleksoto rajonas – ruošiasi Kėdainių tilto statyboms.
Jis suteiks galimybę vairuotojams iš šios miesto vietos lengviau patekti link Šilainių bei autostrados, taip išvengiant senamiesčio kirtimo. Be to, anot T. Jonauskio, planuojamas statinys sumažins automobilių eismą Kauno centre, užtikrins daugiau erdvių pėstiesiems, pagerins mikroklimato, užterštumo bei triukšmo rodiklius.
„Taip pat naujasis pėsčiųjų tiltas per Nemuną sukurs ypač patogias sąlygas greitai pasiekti Senamiestį bei Naujamiestį pėsčiomis ar dviračiu. Tokiu būdu drastiškai priartės miesto centras. O nuvykimas į Nemuno salą ar Laisvės alėją bus tik keliolikos minučių klausimas. Visi šie pokyčiai yra Europos miestų žaliojo kurso dalis. Siekiama, kad iki 2050-ųjų, mažinant neigiamą poveikį klimatui, nauji projektai diegtų priemones, keičiančias būsimųjų gyventojų įpročius. Todėl mes norime kurti aplinką, kurioje įsikūrę žmonės mėgautųsi ir vertintų suteikimą kokybę gyventi tvariai“, – pabrėžė T. Jonauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LTG kviečia keliauti kalėdiniais traukiniais
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia keliauti kalėdiniais traukiniais. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
„Foxpay“ vadovas S. Galatiltis: Lietuvos banko sprendimas nebuvo netikėtas
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios ir licencijos netekusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis sako, jog Lietuvos banko (LB) sprendimas atimti įmonės licenciją nebuvo netikėtas. ...
-
Lietuvos bankas panaikino „Foxpay“ licenciją2
Lietuvos bankas (LB) už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikino teisėsaugos akiratyje atsidūrusios Ievos Trinkūnaitės valdomos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, penktadienį paskelbė bankas. ...
-
Savivaldybė leido atnaujinti dalį gatvių šalia būsimo Vingio „Akropolio“
Šalia planuojamo naujo prekybos ir pramogų centro „Akropolis Vingis“ Vilniuje bus atnaujintos ir įrengtos naujos gatvės. ...
-
Šiandienio medicinos darbuotojo portretas: išskyrė 5 įgūdžius, reikalingus sveikatos priežiūros spec
Darbuotojams, norintiems sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, neretai tik profesinių žinių jau nepakanka. Tai rodo ir pernai Pasaulio ekonomikos forumo išskirti dešimt darbuotojams reikalingiausių įgūdžių, tarp kurių reikšming...
-
Į Sosnovecą vilioja ir architektūra, ir sportas
Dažnai Lenkija siejama daugiausia su vieta, kur vykstama apsipirkti. Tačiau šioje šalyje yra labai daug vietų, kurias verta aplankyti dėl visiškai kitų priežasčių. Vienas tokių paslėptų perlų yra Sosnovecas (Sosnowiec) – ...
-
Prestižinės UNESCO premijos „Moterims moksle“ laureatė: mokslas tuo ir žavus – jis pilnas netikėtumų4
Lapkričio 12 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Didžiojoje konferencijų salėje įteikti diplomai UNESCO Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatėms. ...
-
Verslo mentorystė: kaip noro tobulėti ir patirties sąjunga padeda verslams augti?2
Plėtojant verslą neišvengiamai kyla daugybė iššūkių. Juos įveikti gerokai lengviau turint patirtimi ir patarimais pasidalinti galinčius mentorius. Tai viena iš jau dešimtmetį gyvuojančios ir daugiau nei 150 mentori...
-
„Ignitis renewables“ pristatė jūrinio vėjo parko galimybes Lietuvos laivų savininkams2
Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų sav...