- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau ne vienus metus kalbama apie pažangią europinę kelių rinkliavos sistemą, angliškai vadinamą „e-tolling“. Įstatymas, kad naudotojas turės susimokėti už nuvažiuotus kilometrus, kaip įprasta daugelyje Europos valstybių, įsigalios mažiau nei po poros metų. Bet tai, ką ketina įdiegti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), technologijų specialistams sunkiai suvokiama, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Konsultacijos dėl atstuminės kelių rinkliavos sistemos sukūrimo pradėtos dar 2007 metais. Vėliau atlikta ir ne viena brangiai kainavusi studija, taip pat aplankyta daug valstybių, kuriose ši sistema jau seniai veikia.
Europos Sąjungos šalyse dažnai naudojama technologija, paremta palydovine sistema. Taip mokesčiai už kelius renkami Belgijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje. Taip pat nemažai valstybių – Austrija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Baltarusija ar Rusija – turi įsidiegusios mikrobangų technologiją.
Bet kuriuo atveju tų šalių keliais besinaudojantis automobilis privalo turėti specialų įrenginį, kuris fiksuoja jo judėjimą.
Tačiau Lietuvoje nuspręsta eiti kitu keliu. LAKD jau surengė konsultacijas dėl konkretaus sprendinio – mobiliosios programėlės, kuri fiksuotų nuvažiuotus kilometrus, sistemos sukūrimo.
„Išmanieji įrenginiai tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų plėtros tendencijos didina jų prieinamumą ir užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą. Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su specialiais išoriniais įrenginiais. Tokiais, kokie naudojami ir kai kuriose ES šalyse“, – „Lietuvos rytui“ aiškino LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas.
Tačiau toks sprendimas kelia abejonių technologijų ekspertams.
„Programėlė skamba labai šiuolaikiškai. Bet kas, jei ji su visu telefonu bus viename automobilyje, o Lietuvos keliais riedės kitas? Be to, kaip susisiesime automobilio numerį su ja ir naudojamu išmaniuoju įrenginiu? Reikia tiesiog sekti geriausiais pavyzdžiais ir juos diegti pas mus, o ne išradinėti dviratį“, – laikraščiui teigė asociacijos „InfoBalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
Dar 2020-ųjų pradžioje tuometis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad įvedus sistemą „e-tolling“ kasmet papildomai būtų galima surinkti apie 70 mln. eurų kelių mokesčio. Šiuo metu rinkliava biudžetą papildo maždaug 40 mln. eurų.
LAKD paskelbtose specifikacijose nurodoma, kad užfiksuojamas transporto priemonių kiekis turėtų siekti 95 procentus. Kitaip tariant, 5 procentai vairuotojų prasprūstų pro kontrolės įrenginius, o biudžeto netektys kasmet siektų mažiausiai 5 mln. eurų.
Tuo metu Vakaruose diegiant sistemas reikalaujama, jog tikslumas viršytų 99 procentus. Mat dar maždaug prieš penkmetį Europos Komisijos užsakymu parengtoje studijoje teigiama, jog su dabartinėmis technologijomis galima nesunkiai užfiksuoti net 99,9 proc. transporto priemonių ar net daugiau.
Tuoj bus dešimtmetis, kai negalime įdiegti sistemos „e-tolling“, o tai reiškia, kad šalis bus praradusi mažiausiai pusę milijardo eurų.
LAKD atstovas D. Ražinskas nurodė, jog 95 procentai yra vieno įrenginio, o ne visos sistemos tikslumas. Tik nelabai suprantama, kaip visa sistema bus tobulesnė, nei atskiros jos dalys.
„Turėtų tiesiog nelikti galimybės išvengti kelių mokesčio. Privalo būti užtikrinta apskaita, kontrolė ir panašiai. Inovacijos, aišku, yra gerai, tačiau mes jau per ilgai trypčiojame. Tuoj bus dešimtmetis, kai negalime įdiegti sistemos „e-tolling“, o tai reiškia, kad šalis bus praradusi mažiausiai pusę milijardo eurų“, – piktinosi asociacijos „InfoBalt“ vadovas M. Ubartas.
Buvęs LAKD vadovas Egidijus Skrodenis, dabar dirbantis transporto konsultacijų srityje, irgi abejojo, ar pasirinkti būtent mobiliąją programėlę bus tinkamiausias variantas: „Yra abejonių, ar pasiektume norimus tikslus. Aišku, gal tapsime inovatoriais, pasiūliusiais pasauliui naują idėją. O gal bus kaip su prastai pagarsėjusia „e-sveikata“.
LAKD teigimu, konsultuojantis dėl sistemos „e-tolling“ įvyko 26 susitikimai su galimais rangovais iš Lietuvos bei užsienio šalių.
„Kelių direkcija įvertins rinkos konsultacijų dalyvių pateiktą informaciją ir atsižvelgs į pagrįstas, objektyvias pastabas ir rekomendacijas. Konkursus planuojama skelbti vasario mėnesį“, – pranešė D. Ražinskas.
Tačiau ne vienas rinkos dalyvis tvirtino, jog buvo prašoma skelbti technologiškai neutralius konkursus, nes mobilioji programėlė tiesiog gali neveikti.
Negana to, LAKD būsimos sistemos „e-tolling“ pirkimus nusprendė suskaidyti į tris atskirus konkursus. Be mobiliosios programėlės, rinkliavai planuojama panaudoti ir jau esančias šalies greičio stebėjimo sistemas.
Anot direkcijos, taip padaryta todėl, kad dalis sprendinių jau egzistuoja ir reikės įsigyti tik trūkstamus elementus. Antra vertus, taip siekiama, kad dalyvautų kuo daugiau tiekėjų.
Panašiai yra nutikę ir kuriant bei perdarinėjant sistemą „e. sveikata“, prie kurios prisidėjo tikrai ne viena įmonė, bet ji iki šiol deramai neveikia.
„Kai reikia automobilio, tai paprastai žmogus jį ir perka. Dar nesu sutikęs tokio, kuris įsigyja kėbulą, variklį ir ratus atskirai. Juk tai beprasmybė. Mums reikia surinkti mokesčius, o mes užsiimame konstravimu iš lego detalių. Skelbkime tarptautinį konkursą, nusipirkime tai, kas tikrai veikia, – su visomis garantijomis, draudimais, technine priežiūra“, – „Lietuvos rytui“ teigė „InfoBalt“ direktorius M. Ubartas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
10 metų minintis mentorystės tinklas jau padėjo daugiau nei 1000 jaunų verslų1
Šiemet 10 metų jubiliejų minintis Inovacijų agentūros verslo mentorystės tinklas jau sujungė virš 150 mentorių ir daugiau kaip 1000 verslininkų. Nemokami patarimai finansų, teisės, el. komercijos, rinkodaros ir kitais klausimais &scaron...
-
Teisme – 7 mln. eurų „Icor“ ieškinys Vyriausybės ginčo su „Veolia“ advokatams
Teismas toliau iš esmės nagrinės koncerno „Icor“ ieškinį, kuriuo jis iš buvusio Energetikos ministerijos kanclerio ir jos samdytų trijų advokatų reikalauja atlyginti beveik 7,3 mln. eurų vertės reputacinę žalą ir nuo...
-
Sveikatos įstaigas piktina Ligonių kasų nenoras apmokėti visų brangių tyrimų paslaugas5
Ligonių kasų noras pakeisti brangių tyrimų ir procedūrų apmokėjimą pakenks ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams, sako sveikatos priežiūros įstaigų atstovai. ...
-
Gebėjimas pasakyti „ne“: kokios apčiuopiamos naudos gaunate?1
Ar žinojote, kad kuo stipresnę kaltę jaučiate atsisakydami kam nors padėti, nors tuo metu iš tiesų negalite ar nespėjate, tuo stipriau esate emociškai priklausomi nuo kitų žmonių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardij...
-
Kariuomenei seifus teikusi rusiška įmonė „Eurosafe LT“ pripažinta nepatikima2
Lietuvos kariuomenei ir kitoms valstybės institucijoms seifus teikusi bendrovė „Eurosafe LT“ pripažinta nepatikima, jos įranga turės būti keičiama, antradienį pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. ...
-
Vilniaus geležinkelio stotyje įrengta VIP salė2
Keleivių vežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Link“ Vilniaus geležinkelio stotyje įrengė vadinamąją VIP salę. Vienu metu ja galės naudotis apie 30 pirmos klasės keleivių, antradienį pranešė bendrovė. ...
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Oficialus „Apple“ salonas „Smart Master“ persikelia: dabar veiks dar patogesnėje Vilniaus vietoje
Išskirtinis įgaliotas „Apple“ servisas ir salonas „Smart Master“ persikelia į naują vietą, siekiant dar labiau pagerinti klientų patirtį. Išmaniųjų įrenginių priežiūros centras čia toliau teiks „Apple&ld...
-
„Citus“ ekspertai apie butą su terasa mieste: kaip sukurti asmeninę oazę ir padidinti būsto vertę
Vilniaus būsto rinkoje terasiniai butai yra retenybė, sudaranti vos apie 2 proc. visos butų pasiūlos. Šiuo metu iš bendros 4 850 butų pasiūlos sostinėje yra tik apie 100 terasinių butų. Vidutinė terasinio buto kvadratinio metro kaina si...