V.Lygnugaris prisipažino, kad kirbėję minčių keisti Lietuvos vėliavą laivuose. Bet aiškių planų tai daryti kol kas neturintys. Svarbiausia sąlyga, kad Lietuva yra ES šalis, o pasaulyje naudoti bet kurios ES šalies vėliavą yra prestižas.

„Nėra esminio skirtumo ar laivuose iškelsime Maltos, Kipro, o gal Latvijos vėliavas, išskyrus, kad yra nacionalinis pasididžiavimas laive turėti būtent Lietuvos Respublikos vėliavą. Bet jeigu tas pasididžiavimas kainuoja gerokai brangiau – tai sukelia papildomų minčių“, - teigė pašnekovas.

Pasak V. Lygnugario, laivyba yra tarptautinis verslas, neturintis nacionalinių sienų. Tad ne veltui ES teisė suteikia galimybes nacionalinėms vyriausybėms priimti pačius palankiausius sprendimus dėl laivybos verslo skatinimo. Kalba vyksta ne tiek apie konkurenciją tarp šalių narių, bet daug platesne geopolitine prasme – Europos Sąjungai laivybos srityje tenka konkuruoti su kitais geopolitiniais regionais, tokiais, kaip Pietryčių Azija, Tolimieji Rytai, Amerika ir kiti. 

Pavyzdys – kaimyninė Latvija

V.Lygnugaris įžvelgė ir kitą tendenciją – kol kas lėtai, bet pakankamai stabiliai nyksta Lietuvos piliečių noras būti jūrininkais. Dar prieš 10 metų jūrininkai noriau plaukė į jūrą nei šiandien.

Tai ne vien Lietuvos, bet ir daugelio ES šalių tendencija.

„Ar daug yra anglų jūrininkų, nors jūrinės tradicijos šioje šalyje pačios giliausios? Kai visuomenė geriau gyvena niekas nebenori eiti dirbti į laivyną. Ir Lietuva juda ta linkme. Tai matau pagal mūsų kompaniją. Dabar žmones galima pritraukti tik itin gerais atlyginimais. Todėl ir laivybos kompanijoms reikalinga aplinka, kad būtų galima mokėti didesnius atlyginimus“, - svarstė V.Lygnugaris.

"Limarko" laivininkystės kompanija kol kas beveik nesamdo jūrininkų iš kitų šalių, o juo labiau trečiųjų. Nors pasaulyje yra aiški tendencija – darbo rinką užlieja jūros darbininkai (jūreiviai, motoristai) iš Azijos šalių.

Lietuvoje yra numatyta, kad laivuose su Lietuvos vėliava iki trečdalio jūrininkų gali būti iš trečiųjų šalių. Anot V.Lygnugario, tokią nuostatą reikėtų keisti ir tą skaičių padidinti.

Dalyje kitų ES šalių tokių ribojimų nėra. Tokias šalis kaip Malta, Kipras vadina patogių šalių vėliavomis. Tokį terminą sugalvojo ne jūrininkai, o profsąjungos. Tos šalys, anot V.Lygnugario, taiko lankstesnes sąlygas, todėl ir norinčių jose registruotis laivus daugėja. Ir Lietuva turėtų žengti lankstesnės jūrinės politikos keliu.

Jo teigimu, pavyzdį galėtume imti kad ir iš kaimynų latvių, kur stipresnės jūrinės tradicijos, bendruomenė, penkis kartus daugiau jūrininkų nei Lietuvoje, palankesnis valdžios požiūris į jūrinį verslą.