„Svarbu ir tai, kad šis riedmuo bus išleistas ne bandymams, o realiam darbui. Jis pirmiausia leis įvertinti bėgių būklę, o tada įmonei suteiks galimybę sukoncentruoti visą dėmesį į remonto darbus ten, kur jų reikia čia ir dabar, o ne laukti, kad kažkas kažkur nutiks“, – renginyje ketvirtadienį Vilniuje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Taip mes taupome lėšas, taip mes didiname efektyvumą ir galime investicijas, kurias sutaupome, skirti ten, kur jų labiausiai reikia“, – pridūrė ministras.

M. Skuodžio teigimu, geležinkelyje diegiamos inovacijos leis teikti geresnes paslaugas klientams.

„Džiaugiuosi, kad mūsų įmonės investuoja į inovacijas, ar tai uostas, ar geležinkeliai, o inovacijos reikalingos tam, kad mes galėtume didinti įmonių veiklos efektyvumą, ir kad sukurtume kuo geresnes paslaugas klientams“, – sakė susisiekimo ministras.

Pasak „LTG Infra“ vadovo Karolio Sankovskio, pirmasis Baltijos šalyse toks įrenginys didins saugumą geležinkelyje ir leis mažinti išlaidas remontui

„Išmanusis diagnostikos riedmuo dar ankstyvoje stadijoje aptinka viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos defektus, kurie vėliau yra stebimi, atliekama defektų vystymosi prognozė. Tad „LTG Infra“, šalindama dar neįsisenėjusius defektus, galės efektyviau planuoti geležinkelio kelių priežiūros ir remontams skiriamus finansus“, – renginyje sakė „LTG Infra“ vadovas.   

K. Sankovskio teigimu, į Italijoje pagamintą riedmenį integruotos 6 sistemos, kurios leidžia vienu važiavimu surinkti visą įmanomą informaciją apie viršutinę geležinkelio kelio būklę. Iki šiol „LTG Infra“ diagnostiką atlikdavo riedmeniu, kuriame integruota viena sistema, o visi kiti matavimai buvo atliekami rankiniu būdu.

Kaip „LTG Infra“ nurodė BNS, jog riedmenį pagamino italų kompanija „Tesmec“, o į jį integruotas 6 analitines sistemas – JAV bendrovė „Sperry Rail“ ir Lenkijos įmonė GRAW („Goldschmidt Group“).

Pasak K. Sankovskio, išmanusis riedmuo – ne vienintelė įmonės naujovė.

„LTG infra“ aktyviai žengia skaitmenizavimo keliu: turime paslaugų portalą, diegiame infrastruktūros duomenų aptarnavimo analitikos sistemą, kuri leis įgyvendinti nuspėjamąją priežiūrą, o netrukus pristatysime išmaniąją keleivių informavimo sistemą su realaus laiko informacija“, – sakė K. Sankovskis.

Vokietijos kompanija „Erdmann-Softwaregesellschaft“ spalį pranešė, jog už daugiau nei 2,36 mln. eurų (be PVM) įdiegs ir penkerius metus prižiūrės Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tinklo skaitmeninę analizės sistemą, kurią planuoja įdiegti  iki 2024 metų gegužės.

2021 metų gruodį „LTG Infra“ pasirašė sutartį su bendrove „Belam LT“, kuri už maksimalią 3,38 mln. eurų vertę iki 2023 metų liepos turėtų daugiau nei 50 stočių sujungti į vieningą informacinę sistemą – ji informuos keleivius apie traukinių tvarkaraščius, eismo pakeitimus ar saugumą.

„LTG Infra“ prižiūri 2172 kelio statinius: 371 tiltą, 1265 pralaidas, 8 pėsčiųjų ir vieną geležinkelio tunelį, 35 atramines ir 151 akustinę sienelę, 341 peroną, krovinines platformas bei 2038 km žemės sankasų.

Lietuvos geležinkelių linijų išskleistas ilgis siekia 3462 kilometrų.