Savininkas: sprendimas pamatuotas

„Dabar esame atnaujinę tą prekybą – pabrėžiu, visų likučių išpardavimą, nes už tas prekes tiekėjams jau yra atsiskaityta“, – komentavo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Išimti ir vėl grąžinti – ar nebuvo kitų būdų?

„Išmesti apie 300 tonų prekių? Gautųsi didelė krūva šiukšlyne. Mano nuomone, maisto negalima mėtyti. Mes visą laiką pabrėžiame tvarumą“, – sakė D. Dundulis.

D.Dundulis (A. Ufarto/BNS nuotr.)

Tai – saldainiai, zefyrai, šokoladas, majonezas, garstyčios, alkoholiniai gėrimai, kosmetinės priemonės. 

„Mes jų negrąžinome tiekėjams, kaip darė kai kurie kiti prekybininkai, nes tiekėjams irgi nėra kur dėti. Mes esame paskaičiavę, kad šiuo metu atsargų turime panašiai už 0,5 mln. eurų plius PVM. Aišku, PVM valstybės“, – aiškino D. Dundulis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai kurie pirkėjai liko nusivylę.

„Pirkėjai turėtų patys parodyti savo požiūrį į rusiškas prekes, į pačią šalį, į jos veiksmus ir atsisakyti, taip pakoreguoti paties prekybos centro pasirinkimą. Tada jie savaime išims“, – manė viena pirkėja.

„Situacija tikrai nėra maloni, aš tikrai nesidžiaugiu, kad mes pardavinėjame rusiškas prekes. Aišku, mes norėtume, kad jos būtų kuo greičiau išparduotos“, – tikino D. Dundulis.

Išmesti apie 300 tonų prekių? Gautųsi didelė krūva šiukšlyne.

D. Dundulis pabrėžė: visi rusiškų prekių užsakymai sustabdyti prasidėjus karui, o baltarusiškos prekės nebeimportuojamos nuo incidento po užgrobto lėktuvo. Visą sumą už parduotus prekių likučius žadama paaukoti.

„Išmesti, kas nupirkta, – nesąmonė. Reikia likučius kažkur atiduoti labdarai“, – siūlė vienas pirkėjas.

Šios minties atsisakyta baiminantis, jog rusiškos prekės nepakliūtų į remiamų ukrainiečių rankas.

Visgi yra pirkėjų, kuriems kilmės šalis – nesvarbu. Sako, žiūri į kokybę ir kainą.

„Mums, kaip pirkėjams, yra nepatogu, nes mes pripratę prie tų prekių, jos kokybiškos ir gana nebrangios“, – mintis dėstė viena pirkėja.

„Kada žmogus eina į parduotuvę, galvoja apie maistą, o ne apie politiką“, – antrino kitas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kitų prekybininkų pozicija

Kiti prekybininkai pasielgė principingiau – išimtos produkcijos į lentynas grąžini nežada.

„Netgi esame padarę tokį dalyką, kad jeigu dėl žmogiškosios klaidos liko kažkokia neišimta prekė, tai žmonės jos negali nusipirkti kasose – yra užblokuoti visi pardavimai tų prekių, kurios yra rusiškos ar baltarusiškos kilmės“, – šnekėjo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Kada žmogus eina į parduotuvę, galvoja apie maistą, o ne apie politiką.

Anot atstovės, apie 70 proc. išimtų prekių – alkoholiniai gėrimai. Kas bus su jais daroma, dar sprendžiama. Trumpesnio galiojimo produkcija paaukota – atiduota „Maisto bankui“.

Kitas prekybos tinklas taip pat išimtas maisto prekes paaukojo „Maisto bankui“.

„Su viena sąlyga: dėl etinių sumetimų, kad tos prekės nebūtų atiduodamos karo pabėgėliams iš Ukrainos ar nebūtų aukojamos Ukrainai. Ir Lietuvoje yra maisto stokojančių žmonių“, – tikino „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

Visgi rusiškų ir baltarusiškų prekių rasti galima, pavyzdžiui, nedidelėse kosmetikos parduotuvėse. O prekyba tokiomis prekėmis galima ir teisėta.

„Prekybos tinklai sprendimą išimti rusiškas, baltarusiškas prekes priėmė kiekvienas individualiai“, – tvirtino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Ar valdžia nenumato sankcijų?

„Rusijos ir Baltarusijos prekių importą būtų galia riboti, jei būtų nuspręsta Europos Sąjungos mastu drausti ar riboti šių šalių prekybą su Europos Sąjunga“, – komentavo Užsienio reikalų ministerija.