Anot bendrovės, į teisminius procesus bus įtrauktas ir buvęs direktorius Dalius Gesevičius, kurio atsakomybė buvo apdrausta vadovų civilinės atsakomybės draudimu, maksimali sutartyje numatyta išmoka – 5 mln. eurų.

„PST priėmė sprendimą inicijuoti teisminius (arbitražo) procesus dėl draudimo išmokos ir susijusių sumų priteisimo iš draudikų, į procesus įtraukiant ir buvusį PST vadovą Dalių Gesevičių, vadovavusį iki 2020-ųjų birželio“, – per Vilniaus „Nasdaq“ biržą penktadienį pranešė PST.

PST reikalaus atlyginti jos patirtus nuostolius – išmokėti draudimo išmoką, taip pat su bauda susijusias palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

PST priėmė sprendimą inicijuoti teisminius procesus dėl draudimo išmokos ir susijusių sumų priteisimo iš draudikų.

Vadovaujant D. Gesevičiui Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o „Active construction management“ –  3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 metų birželį galutinai pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas.

Pernai gruodį PST su Valstybine mokesčių inspekcija sutarė skolą valstybei, kuri su palūkanomis ir delspinigiais buvo pasiekusi apie 10,3 mln. eurų, išmokėti per ketverius metus.

2020 metų gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas D. Gesevičiui apribojo teisę penkerius metus eiti įmonių vadovo ar valdybos nario pareigas, jam skirta 14,5 tūkst. eurų bauda, o bankrutuojančios „Active Construction Management“ savininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui – ketverius metus neleista vadovauti ar būti valdybose, jam skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasario 17 dieną atmetė abiejų įmonių vadovų skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

LVAT konstatavo, kad tuometis PST vadovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą jungtinės veiklos sutarčių, o „Irdaivos“ vadovas privalėjo žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, nors sutartis pasirašė ne jis, o bendrovės pirkimų direktorius.