Po „Swedbank“ vadovės atleidimo bankas Lietuvoje veikia įprastai

  • Teksto dydis:

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių tarybai atleidus grupės vadovę, „Swedbank“ Lietuvoje teigia dirbantis, kaip įprasta. Taip teigia ir centrinis šalies bankas.

„Bankas veikia įprastu režimu, visos paslaugos privatiems ir verslo klientams taip pat teikiamos. Banko kanalai – bankomatai, interneto bankas, išmanioji programėlė, banko kortelės – veikia kaip įprasta. Iš tiesų, jokio pagrindo nerimauti dėl veiklos Lietuvoje nėra“, – BNS teigė „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

„Swedbank“ Lietuvos skyrius nekomentuoja grupės akcininkų Švedijoje priimtų sprendimų.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis taip pat sako, kad dėl „Swedbank“ vadovų kaitos Švedijoje klientams Lietuvoje niekas nesikeičia – bankas kasdienes operacijas atlieka įprastai, veikia stabiliai, vykdo visus normatyvus su didele kapitalo atsarga.

„Švedijos ir kitų Baltijos šalių institucijoms teiksime visą įmanomą pagalbą, joms tęsiant tyrimą dėl pinigų plovimo atvejų, nors praeitą savaitę paskelbtos nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados parodė, kad nė viena iš Švedijos televizijos įvardytų 50 įmonių nebuvo Lietuvoje veikiančio „Swedbank“ klientės“, – BNS atsiųstame komentare sakė V. Valvonis.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad asociacija atidžiai stebi situaciją.

„Mūsų vertinimu, banko klientams Lietuvoje pagrindo nerimauti nėra. Pokyčiai grupės vadovybėje Stokholme rodo, kad situacija yra sprendžiama“, – BNS komentavo M. Zalatorius.

Vis dėlto jis pripažino, kad pinigų plovimo skandalai daro žalą visam bankų sektoriui.

„Pinigus plauna nusikaltėliai. Nė vienas bankas nėra suinteresuotas tapti nusikalstamos schemos dalimi. Todėl pinigų plovimo skandalai – visam bankų ir finansų sektoriui apmaudus bei jo reputacijai žalingas dalykas. Tuo pat metu tai yra būdas pasitikrinti visos finansų sistemos atsparumą ir proga jį stiprinti, kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje“, – sakė M. Zalatorius.

„Swedbank“ direktorių taryba ketvirtadienį atleido Birgitte Bonnesen (Birgitą Bonesen) iš grupės prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų.

„Dėl pastarojo meto įvykių bankas patiria didelį spaudimą. Todėl nuspręsta B. Bonnesen iš pareigų atleisti“, – pranešė tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.

2011-2014 metais „Swedbank“ Baltijos šalyse vadovavusi B. Bonnesen grupes vadove paskirta 2016 metais. Jos pirmtakas Michaelis Wolfas (Michaelis Volfas) buvo nušalintas dėl įtartinų sandorių.

Trečiadienį Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimų tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekiama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informacijos neteisėtais būdais.

Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį žiniasklaidos pranešimą dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Kiek daugiau nei prieš mėnesį Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laida „Uppdrag Granskning“ paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Šio mėnesio viduryje agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių