Mažesnės degalų kainos Lietuvoje keičia ne tik važiavimo automobiliu, bet ir degalų pirkimo įpročius. Vos prieš metus neoficialiai parduodamus degalus pirkdavo daugiau nei pusė lietuvių, o šiandien oficialiose degalinėse juos įsigyja didžioji dalis – 89,5 proc. – vairuotojų. Be to, daugiau nei trečdalis žmonių prisipažino, kad dėl atpigusio kuro automobiliu naudojasi kur kas dažniau. Tokį lietuvių elgesį parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

Perpus nukritus naftos kainoms, litras dyzelino vairuotojams šiuo metu atsieina 1,07 Eur, o litras A95 ir A98 markės benzino kainuoja 1,15 Eur.

Remiantis svetainės Degalukainos.lt statistika, degalai šalyje per dvejus metus atpigo beveik litu, t.y. 0,24 euro centų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu už litrą dyzelino vairuotojas turėdavo sumokėti apie 1,4 Eur, už A95 markės benziną – 1,3 Eur.

„Atpigus degalams lietuviai nuosavu automobiliu į gatves išrieda dažniau nei anksčiau. Juolab kad vieno litro degalų kaina dabar kainuoja beveik tiek pat, kiek vienkartinis viešojo transporto bilietas Vilniuje. Todėl vairuotojai turėtų nuspręsti, kad jiems apsimoka labiau: vairuoti savo automobilį ar rinktis troleibuso, taksi paslaugas, kurios artimiausiu metu neturėtų pigti. Tiesa, 59 proc. vairuotojų sako, kad jų įpročiai išliko tokie patys“, – sako Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Mažėja ieškančių nelegalių degalų

Dėl atpigusio benzino ir dyzelino sumažėjo neoficialiai parduodamų degalų poreikis. Vos prieš metus daugiau nei pusė lietuvių – 55 proc. – naudojo nelegalų benziną ir dyzeliną, tačiau dabar kurą iš Lietuvos degalinių perka didžioji dalis Lietuvos vairuotojų.

Sumažėjo ir naudojančių arba perkančių degalus iš kaimyninės Baltarusijos bei Rusijos. Prieš metus kurą iš šių šalių naudodavo arba pirkdavo 16 proc. vairuotojų, o šiandien jie sudaro vos 4 proc. respondentų.

„Nors nukritusios degalų kainos, kaip rodo apklausa, turi teigiamą poveikį degalų rinkai, tačiau nemaža dalis – 47,9 proc. – apklausos dalyvių visgi įsitikinę, kad mažesnės degalų kainos yra laikinas dalykas ir didesnės įtakos transporto sistemai neturės. Dalis – 2,6 proc. – lietuvių netgi mano, kad dėl atpigusių degalų gatvėse padaugės automobilių, o su jais ir spūsčių bei oro užterštumo“, – teigia V. Daukšas.

Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kokią vidutinę pinigų sumą jie išleidžia degalams per mėnesį. Didžioji dalis – 44,7 proc. – lietuvių jiems skiria nuo 60 iki 150 Eur. Kiek mažiau – 27,3 proc. – tam išleidžia nuo 30 iki 60 Eur.
„Palyginus šių ir praėjusių metų duomenis, matyti, kad nežymiai, tačiau daugėja lietuvių, degalams skiriančių didesnę pinigų sumą. Štai, pavyzdžiui, pernai degalams per mėnesį išleidžiančių nuo 150 iki 300 Eur buvo apie 11 proc. vairuotojų, o šiuo metu jie sudaro beveik 14 proc. apklaustųjų“, – sako automobilių rinkos ekspertas.

Beveik kas antras Lietuvos gyventojas dažniausiai prisipila pilną degalų baką ir važiuoja, kol jis ištuštėja. Kiek daugiau nei trečdalis – 34,3 proc. – lietuvių degalus pilasi nereguliariai: kada turi pinigų arba kada pastebi, jog bakas baigia ištuštėti.

Daugiausiai – 37 proc. – lietuvių vairuotojų per metus vidutiniškai nuvažiuoja 16 tūkst. ir daugiau kilometrų, parodė Autoplius.lt apklausa. Kiek mažiau – 31,9 proc. – vairuotojų įveikia nuo 6 iki 16 tūkst. kilometrų.

„Apklausa parodė, kad Lietuvos vairuotojai dyzelininėms transporto priemonėms teikia pirmenybę. Net suvienodėjus abiejų rūšių degalų kainoms, beveik kas antras – 49,6 proc. – lietuvis rinktųsi būtent dyzelininius automobilius“, – sako V. Daukšas.