Namų darbai

Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio nuomone, tikroji galimo eismo įvykio valdymo sėkmė prasideda dar namuose.

„Rekomenduoju namuose užpildyti bandomąją eismo įvykio deklaraciją – nesvarbu, ar tai būtų popierinė, ar elektroninė forma. Elektroninę mokomąją versiją galime rasti Transporto priemonių draudikų biuro svetainėje. Tai paprastas žingsnis, tačiau jis suteikia didesnį pasitikėjimą savimi, kai realioje situacijoje tenka imtis veiksmų“, – patarė A. Žiukelis.

Jeigu renkatės popierinę formą, ekspertas siūlo automobilyje turėti jau iš dalies užpildytą deklaraciją – vairuotojo ir transporto priemonės duomenys nesikeičia, todėl iš dalies užpildytą formą galima paruošti iš anksto.

A. Žiukelis taip pat priminė dar kelis svarbius pasiruošimo aspektus, galinčius padėti išvengti nemalonumų kelyje.

„Planuokite savo kelionės laiką ir stenkitės išvykti anksčiau, ypač jei reikia važiuoti intensyvaus eismo metu. Pagal galimybes venkite kelionių tamsiu paros metu, ypač užmiestyje, kur matomumas ribotas, o sąlygos gali būti pavojingesnės. Taip pat prieš kelionę patikrinkite savo automobilio būklę – padangų slėgį, alyvos lygį, apšvietimą ir kitus esminius techninius dalykus. Tai paprasti, bet būtini veiksmai, padėsiantys išvengti nemalonių situacijų, kaip, pavyzdžiui, gedimų“, – teigė A. Žiukelis.

Nesusikalba: kartais policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą kviečiami dėl smulkmenų arba vairuotojų asmeninių ambicijų. / asociatyvi gettyimages.com nuotr.

Pagarbos principai

Kai spūstys tampa neišvengiamos, vairuotojai dažnai praranda budrumą, o tai, anot vairavimo mokytojos ir saugaus eismo ekspertės Olgos Židovlenkovos, yra didelė klaida.

„Atrodo, kad eismas juda taip lėtai, jog nereikia ypatingo dėmesio. Tačiau būtent tada ir įvyksta avarijos. Dažnai žmonės nesureaguoja, kai automobilis prieš juos staiga stabdo arba paskutinę akimirką persirikiuoja į kitą juostą“, – pastebėjo O. Židovlenkova.

Pasak jos, svarbiausia – stebėti ne tik priešais esantį automobilį, bet ir tai, kas vyksta prieš jį.

Anot ekspertės, posūkių signalai yra būtinas įrankis kiekvienam manevrui: „Aplink jus esantys vairuotojai negali atspėti, ką darysite. Jei norite persirikiuoti – parodykite tai iš anksto“, – sakė O. Židovlenkova.

Ji akcentavo ir savitarpio pagarbos principą, kuris turėtų galioti net spūstyse. Įleisti automobilį iš besijungiančios juostos ar aplenkti kliūtį gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau toks elgesys palaiko tvarką ir padeda sklandžiam eismui.

Kai spūstys – neišvengiamos, vairuotojai dažnai praranda budrumą.

Prioritetas – saugumas

Avarijos niekas nesitiki, tačiau jų tikimybė spūstyse išauga. Pirmas žingsnis tokioje situacijoje, anot O. Židovlenkovos, – užtikrinti savo ir kitų saugumą.

„Įjunkite avarinius žibintus ir, stovėdami lauke, būtinai vilkėkite ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę. Kai temsta anksti, būti matomam – privaloma. Taip pat svarbu vengti stovėti tarp dviejų susidūrusių automobilių. Kita transporto priemonė gali atsitrenkti į stovintį automobilį ir prispausti jus“, – pabrėžė vairavimo mokytoja.

Ekspertė patarė būtinai nufotografuoti įvykio vietą: ne tik automobilius ir jų pažeidimus, bet ir jų padėtį kitų objektų – ženklų, pastatų, stulpų ar medžių – atžvilgiu. Tai pravers tiek pildant deklaraciją, tiek tuo atveju, jei vėliau kiltų ginčas dėl įvykio aplinkybių.

Tarp ambicijų ir policijos

Įvykus eismo incidentui kelyje, policija kviečiama tik tada, kai sužeidžiamas arba žūsta žmogus arba dalyviai nesutaria dėl avarijos aplinkybių.

Būtent antrasis atvejis, anot ekspertų, dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios situacija užsitęsia.

A. Žiukelis pabrėžė, kad dažnai policijos kvietimo galima išvengti šaltai, objektyviai vertinant situaciją ir pripažįstant, kuris vairuotojas yra kaltas dėl įvykio.

Deja, pasitaiko atvejų, kai pareigūnai kviečiami visiškai be reikalo – tiek įvykio kaltininkų, tiek kito eismo dalyvio iniciatyva.

„Kartais policija kviečiama dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo arba asmeninių ambicijų. Vieni siekia papildomai paauklėti kitą vairuotoją, net jei šis pripažįsta savo kaltę, kiti griebiasi pareigūnų kaip paskutinio šiaudo, tikėdamiesi, kad kaltininko statusas bus peržiūrėtas jų naudai. Toks elgesys tik sukelia papildomų eismo trikdžių ir dar labiau apsunkina situaciją“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, reikėtų susitaikyti, kad avarijos – tai tiesiog gyvenimiškos situacijos, su kuriomis gali susidurti bet kuris vairuotojas. Vietoje priimtas šaltas ir logiškas sprendimas padės išvengti bereikalingo laiko gaišimo.

Kada į kelkraštį?

Svarbu žinoti, kada ir kaip galima patraukti automobilius iš įvykio vietos, kad būtų galima atlaisvinti eismo srautą.

„Elektroninė deklaracija yra puikus įrankis, padedantis išvengti klaidų, galinčių atsirasti pildant popierinę deklaraciją. Tačiau svarbu žinoti, kad naudojant el. deklaraciją automobilių patraukti negalima, kol nėra užpildyta visa deklaracija“, – pabrėžė A. Žiukelis.

Jei naudojate popierinę deklaraciją, automobiliai gali būti patraukti iš įvykio vietos anksčiau, tačiau tik užpildžius pagrindinę informaciją.

„Prieš patraukdami automobilius, nufotografuokite įvykio vietą ir užpildykite svarbiausias deklaracijos dalis: įvykio datą, laiką, aplinkybes, eismo įvykio schemą, automobilių vairuotojų duomenis ir nurodykite kuris vairuotojas yra kaltas dėl įvykio. Likusią informaciją, pavyzdžiui, draudimo bendrovės duomenis, galite įrašyti jau patraukę automobilius į saugią vietą, pavyzdžiui, kelkraštį“, – paaiškino ekspertas.

Užpildyti deklaraciją ir tik tuomet patraukti automobilius būtina dėl to, kad būtų išvengta tyčinių manipuliacijų arba netyčinių klaidų, dažnai kylančių dėl streso ir emocijų.