Rizikingiausias metas

Šiltuoju metų laiku dviratis – viena populiariausių vaikų pramogų. Tačiau kartu su malonumais didėja ir traumų rizika. Vaikų chirurgas B. Jonuška, socialiniuose tinkluose žinomas kaip @vaiku_chirurgas, pastebi, kad vasarą traumų padaugėja bent tris kartus.

„Vaikai dažnai laisvalaikį praleidžia lauke, važinėja dviračiais, paspirtukais, šokinėja ant batutų, todėl ir traumų smarkiai padaugėja“, – pasakoja gydytojas.

B. Jonuška aktyviai dalijasi patarimais ir informacija socialiniuose tinkluose, skatindamas sąmoningumą ir ragindamas tėvus ir vaikus saugoti save. Gydytojo paskyrose „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ galima rasti ne tik įspėjimų, bet ir sukrečiančių istorijų. Anot B. Jonuškos, šios istorijos padeda žmonėms suprasti traumų riziką ir saugumo taisyklių laikymosi svarbą.

„Dalijuosi griežtesnio tono įrašais, nes manau, kad žmonės privalo žinoti apie rimtas traumas, kurių galima išvengti. Tik kalbėdami apie tai garsiai, galime užkirsti kelią nelaimėms“, – teigia gydytojas.

Pagrindinės tėvų klaidos

Gydytojas išskiria keletą dažniausių klaidų, kurias daro tėvai prieš leisdami savo vaikams važinėti dviračiais ar paspirtukais.

Transporto priemonės dydis. Vaikai dažnai važinėja per dideliais dviračiais, kuriuos jiems sunku valdyti. Dviratis turi būti pritaikytas pagal vaiko amžių ir fizinį sudėjimą.

Šalmo nedėvėjimas. Nors KET reikalauja, kad vaikai iki 18 metų dėvėtų šalmus, vis dar yra tėvų, kurie mano, kad jų nereikia. Tyrimai rodo, kad šalmas gali 66–88 proc. apsaugoti nuo rimtų galvos traumų. Dviratininkai, dėvintys šalmus, tris kartus rečiau žūva nuo rimtų galvos traumų eismo įvykių metu, nei nedėvintys.

Apsaugos priemonių nuvertinimas. Dažnai manoma, kad važiuoti paspirtuku ar triratuku yra saugu ir be apsaugų. Tai klaidingas požiūris, ypač kai kalbama apie mažus vaikus, kurių galva yra proporcingai didesnė ir labiau pažeidžiama.

Prevencija: „Žmonės privalo žinoti apie rimtas traumas. Tik kalbėdami apie tai garsiai, galime užkirsti kelią nelaimėms“, – teigia vaikų chirurgas B. Jonuška, nevengiantis pasidalyti griežtesnio tono įrašais socialiniuose tinkluose. / B. Jonuškos asmeninio archyvo nuotr.

Šalmo dėvėjimo svarba

„Šalmas nėra mados reikalas, jis gelbsti gyvybes“, – pabrėžia B. Jonuška. Netinkamai prisegtas arba ant dviračio rankenos kabantis šalmas neapsaugo nuo traumų.

Gydytojas prisimena atvejus, kai tėvai, atvežę traumuotus vaikus, sako: „Šį kartą šalmas liko namie...“ Tokių situacijų negali būti. Suaugusieji taip pat turi rodyti pavyzdį ir dėvėti šalmus.

Gydytojo praktikoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai vaikas dėvėjo šalmą ir tai išgelbėjo jį nuo rimtų sužalojimų. „Neseniai į skyrių atvyko pacientė, kuri krisdama užsigavo nugarą ir kojas, tačiau dėvėjo šalmą. Galva liko nepažeista“, – pasakoja B. Jonuška.

Neretai galima pastebėti važiuojančią šeimą: vaikai su šalmais, tačiau tėvai šalmų nedėvi. „Tokiais atvejais kyla klausimas kodėl? Taip tėvai tarsi sako vaikui, kad „dabar esi su šalmu, nes aš esu šalia ir liepiu, o paskui nusiimsi, nes nebereikės“. Tačiau suaugę turi rodyti pavyzdį – jeigu sėdate ant dviračio, tai tik su šalmu! Ir jūs turite saugoti save“, – perspėja gydytojas.

Pirmoji pagalba susižeidus

Gydytojas rekomenduoja kelis pagrindinius veiksmus, kuriuos reikia atlikti susižeidus.

„Svarbu naudoti šaltį, imobilizuoti sužeistą galūnę, stabdyti kraujavimą ir dezinfekuoti žaizdą. Taip pat būtina stebėti susižeidusiojo būklę ir, jei yra rimtesnių požymių, nedelsiant kreiptis į medikus“, – vardija, ką reikia daryti teikiant pirmąją pagalbą.

Visuomenės švietimas mažina traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių. Labai svarbu mokytis ne tik iš savo, bet ir iš kitų klaidų.

Jei po galvos traumos jaučiate svaigimą, pykinimą, vangumą ar ima temti sąmonė, būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių. B. Jonuška pabrėžia, kad galvos traumos yra pavojingiausios ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Įsimintiniausios istorijos

B. Jonuška prisimena kelias įsimintinas istorijas iš savo praktikos. Viena jų – apie septyniolikmetį futbolininką, kuris žuvo važiuodamas dviračiu be šalmo tamsiu paros metu.

„Tai buvo skaudi nelaimė, kuri įvyko dėl kelių faktorių – tamsos, atšvaitų ir šalmo neturėjimo“, – prisimena gydytojas.

Kita istorija – apie mažametį vaiką, kuris po autoįvykio buvo atvežtas į skyrių su perskilusiu šalmu.

„Šalmas skilo per pusę, bet vaiko galva liko nepažeista. Be šalmo ši nelaimė būtų pasibaigusi daug liūdniau“, – pasakoja B. Jonuška.

Visuomenės švietimo svarba

Gydytojas džiaugiasi, kad visuomenės sąmoningumas didėja, vis dažniau vaikai ir suaugusieji dėvi šalmus ir kitas apsaugos priemones.

„Visuomenės švietimas mažina traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių. Labai svarbu mokytis ne tik iš savo, bet ir iš kitų klaidų“, – pabrėžia gydytojas.

Vaikams šalmą reikėtų pasirinkti ne tik tinkamą, bet ir patinkantį, kad jį norėtų dėvėti. „Aš vaikams sakau, kad dėvėti šalmą – tai būti kietam. Mano vaikai mielai dėvėjo šalmus su ausytėmis ir uodegytėmis“, – šypsosi gydytojas.

Baigdamas gydytojas kviečia visus dviratininkus ir jų tėvus būti atsakingais. „Rinkitės saugias pramogas ir būkite atsakingi kelyje“, – ragina B. Jonuška.