Gelbėja kasko

Smūgio į duobę jausmą žino daugelis vairuotojų. Kai kuriais atvejais šis nemalonus įvykis dar labiau sustiprėja supratus, kad automobilis pažeistas. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas tikina, kad šį pavasarį jau sulaukta pranešimų dėl duobėse apgadintų transporto priemonių. Anot eksperto, nors kol kas vairuotojų patirti nuostoliai nėra dideli, patirtis rodo, kad kartais remonto sąskaitos gali būti ir keturženklės.

„Dėl netvarkingų kelių patirti nuostoliai gali gerokai skirtis, tai priklauso nuo aplinkybių. Kartais vairuotojai atsiperka tik prakirsta padanga, kuri kainuoja keliasdešimt eurų. Tačiau rimtesniais atvejais smūgio į duobę metu gali būti pažeistas ratlankis, pakabos elementai ar automobilio kėbulas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į duobę trenkiamasi ne vienu, o keliais ratais. Savaime suprantama, tada nuostolių stulpelis gerokai išauga“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Pasak draudimo eksperto, praktika rodo, kad po smūgio į duobę vairuotojų nuostoliai gali siekti nuo 50 iki 5 tūkst. eurų ar dar daugiau. Augančią nuostolių statistiką lemia ne tik sparčiai atsinaujinantis automobilių parkas, bet ir brangstančios autoservisų paslaugos.

R. Bieliausko teigimu, tokiose situacijose vairuotojus dažniausiai gelbsti kasko. Kitais atvejais, turint tik vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, išsireikalauti kompensacijos gali būti sunku. „Jei turite kasko, po incidento kelyje svarbu apie tai pranešti draudimo bendrovei, kuri užregistruos įvykį. Jei kasko nėra, tuomet situacija kiek sudėtingesnė – vairuotojui reikia įrodyti, kad susidūrimo su duobe jis negalėjo išvengti“, – aiškina draudimo ekspertas.

Dėl kelio duobės atsiradusių nuostolių atlyginimo galima tikėtis tokiais atvejais, kai apie tai neįspėja kelio ženklai, o pats vairuotojas nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (KET) ir neturėjo galimybių išvengti incidento. Tuomet, apie įvykį pranešus policijai, ši išduoda specialią pažymą, su kuria galima iš kelio savininko pareikalauti atlyginti žalą.

Kartais gali kaltinti patys save

Lenktynininkas Justas Tamašauskas pripažįsta, kad situacija, kai automobilis pataiko į kelio duobę, yra puikiai žinoma, tačiau tai jis dažniausiai patiria ralio trasose. Pasak profesionalaus ralio meistro, važiuojant realiomis eismo sąlygomis ir atidžiai stebint kelią, duobių galima išvengti beveik visada.

„Jei esi budrus prie automobilio vairo ir stebi tai, kas vyksta priekyje, tokiais atvejais rizika patirti nuostolių dėl smūgio į duobę sumažėja iki minimumo. Žinoma, kartais galime kažkur užsižiūrėti, užsigalvoti, gal užsiimti pašaliniais veiksmais ir atitraukti dėmesį nuo vairavimo, bet tada galime kaltinti tik patys save“, – pabrėžia buvęs Lietuvos ralio čempionas.

Jei esi budrus prie automobilio vairo ir stebi tai, kas vyksta priekyje, tokiais atvejais rizika patirti nuostolių dėl smūgio į duobę sumažėja iki minimumo.

J. Tamašausko teigimu, dažniau duobės vairuotojus gali netikėtai „užklupti“ tamsiuoju paros metu, kai prastas matomumas, lyjant lietui ar po jo, kai duobes užpildo vanduo ir kartais sunku įvertinti, kokio dydžio bei gylio gali būti ištrupėjusi kelio dalis. Stebėdamas vairuotojų elgesį duobėtame kelyje lenktynininkas taip pat įžvelgia ir nemažai daromų klaidų.

„Apie vairuotojus, kurie net nesugeba pamatyti įspėjančių kelio ženklų ar nuolat viršija greitį, nelabai verta bekalbėti. Visgi problemų sukelia tie, kurie pamatę duobę staiga metasi į šoną, kartais net nespėję pažiūrėti į šoninį veidrodėlį ir sukeldami avarinę situaciją. Toks elgesys gali sukelti dar didesnių problemų. Netgi pačiam teko matyti, kai po tokio netikėto manevro automobilis tiesiog atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Laimei, tada viskas baigėsi laimingai“, – pasakoja jis.

Vairavimo ekspertas pabrėžia dar vieną vairuotojų daromą klaidą, dėl kurios gali išaugti autoserviso sąskaita, – tai automobilio stabdymas prieš pat smūgį į duobę. J.Tamašausko teigimu, jei incidentas nėra išvengiamas, stabdžio pedalą geriau atleisti, kad ratai laisvai suktųsi.

„Jeigu ratas nesisuka ir tiesiog yra „užkirstas“, smūgio metu gali būti pažeisti ne tik padanga, ratlankis ar pakabos elementai, bet ir ABS sistema. Šiai sistemai užstrigus, remonto išlaidos gali dar labiau išaugti, nes prie to paties reikės suremontuoti ir ją. O tokia paslauga tikrai nėra pigi“, – apie galimus pavojus kalba ralio lenktynininkas.

J. Tamašauskas pataria, kad, norint išvengti nelaimių, visada svarbu laikytis KET ir atsakingai elgtis prie automobilio vairo, o pastebėjus duobę, apie tai pranešti policijai ar kelio savininkui. Juo dažniausiai būna miesto ar rajono savivaldybė.