Grandinė, vairas, stabdžiai

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pabrėžė, kad laiku ir tinkamai nepasirūpinę savo dviračiu keliame pavojų ne tik sau, bet ir kitiems.

Dviračių parduotuvių „Umarai“ savininko G. Umaro teigimu, atšilus orams dviratis jau turi būti sutepta grandine, pripūstomis padangomis.

„Paruošiant dviratį važiavimui, svarbu išvalyti grandinę ir dantračius, juos sutepti tepalu, nes grandinės perdavimo efektyvumas itin sumažėja, jei ji yra ištampyta ar nešvari. Jeigu grandinę ant didžiojo priekinio dantračio galima lengvai atkelti pirštais, o trys nareliai į vieną ir į kitą pusę pakyla nuo dantračio, tokia grandinė yra nusidėvėjusi ir ją derėtų pakeisti. Tai itin svarbu ir dėl saugumo, kad grandinė neprasprūstų“, – aiškino tituluotas dviratininkas.

Anot G. Umaro, žmonės dažnai atveža meistrams dviračius, kurių grandines jau tenka iškirpti, išmesti ir keisti jas naujomis.

Jis taip pat akcentavo, kad prieš sezoną reikia patikrinti svarbiausius dviračio mazgus: ar gerai veikia stabdžiai, ar vairas nėra laisvas, ar jo kolonėlė ir guoliai veikia tinkamai, ar vairas neužsikerta.

„Svarbu žinoti, kad vairas turi pasisukti lengvai. Trinktelėjus dviratį į kietą pagrindą, niekas neturėtų barškėti. Būtina patikrinti dviračio padangas: ar jos nėra įplyšusios, ar nėra įpjovimų, kurie kelyje sukeltų nepatogumų arba netgi griūtį“, – sakė dviratininkas.

Klaidos dėl neišmanymo

G. Umaras pataria dviračių savininkams nesiimti darbo, kurio jie neišmano.

„Dažniausia klaida – dviračio detalių nesuderinamumas. Mėgindami sutaupyti ar norėdami išmokti savarankiškai pasirūpinti dviračiu, žmonės užsisako detalių, kurios ne visai tinka jų transporto priemonei. Dviračių savininkai neretai nežino, kad negalima keisti grandinės, nekeičiant dantračių, ir atvirkščiai. Jeigu keičiame grandinę, tuomet galinius dantračius – kasetę – irgi būtina pakeisti“, – praktiniais patarimais dalijosi G. Umaras.

Jo teigimu, žmonės, imdamiesi mechanikos darbų, dažnai perveržia dviračio varžtus, veržles, tuomet jas atsukti būna sudėtinga: pasitaiko atvejų, kai dalis tenka nupjauti ar net pakeisti dviračio rėmą.

G. Umaras pataria ypatingą dėmesį skirti dviratininkų aprangai.

„Nebūtina dėvėti ryškiaspalves liemenes, kurios, orams sušilus, yra nepatogios. Jas puikiai pakeičia mirksintys žibintai, todėl svarbu turėti gerai veikiančius priekinius ir galinius signalinius žibintus. Daugelis jų turi akumuliatorius, kuriuos galima įkrauti per USB jungtį, todėl galima patogiai saugoti save ir būti matomais kelyje“, – pabrėžė olimpietis.

Šalmas – būtinybė

Kelyje visuomet būtina dėvėti šalmą ir ypač svarbu pratinti tai daryti jaunąją kartą.

„Važiuodami dviračiu šalmą turėtų būti užsidėję bet kokio amžiaus dviratininkai. Net jei dešimt metų važinėjant šalmas nepasitarnavo kaip apsauga, vienuoliktaisiais gali nutikti taip, kad jis išgelbės nuo sužalojimų“, – teigė G. Umaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad šalmas – būtinybė ne tik dviratininkams, bet ir elektriniais paspirtukais važiuojantiems žmonėms.

Be to, svarbu neužmiršti, kad eisme yra ir kitų dalyvių – pėsčiųjų ar dviratininkų, kurie gali nenuspėjamai pasisukti, sustoti ar vingiuoti dviračių taku.

„Neteisinga, kad mes leidžiame dviratininkams ir paspirtukininkams važinėti šaligatviais. Lietuvoje turime pakankamai gerai išauklėtą vairuotojų bendruomenę. Daug dviratininkų važiuoja gatvėmis ir keliais, ir eismo įvykių fiksuojama tikrai mažai. Bendroji statistika, kai sukeliama rizika dviratininkui, važiuojančiam keliu, yra nedidelė“, – mintimis dalijosi olimpinis čempionas.