- „Kauno dienos“, ltsa.lrv.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net 60 proc. 2023-iaisiais patikrintų miškavežių viršijo leistiną krovinio svorį. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) iniciatyva sprendimų ieškoma bendradarbiaujant su policija, Valstybinių miškų urėdija (VMU), Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Stiprina kontrolę
„Keleri metai iš eilės LTSA stebi šalies keliuose nesąžiningus kai kurių medienos vežėjų veiksmus. Ignoruojami leistino krovinio svorio reikalavimai iškreipia sąžiningą šio verslo konkurenciją. Pasitaiko, kad sąmoningai, netgi, galima sakyti, ciniškomis priemonėmis ieškoma būdų, kaip išvengti kontrolės keliuose, atsainiai žiūrima į saugaus eismo reikalavimus. Jau ieškoma kompleksinio šios problemos sprendimo bendradarbiaujant su institucijomis, atsakingomis už transporto sritį. Situacijai blogėjant, intensyvesnė miškavežių kontrolė šalies keliuose yra neišvengiama, todėl LTSA ir policija su kitomis organizacijomis šiuo metu ją stiprina“, – sakė LTSA direktorius Genius Lukošius.
LTSA duomenimis, 2023 m. Latvijoje ir Lenkijoje įregistruotų medienos vežėjų pažeidimai, susiję su transporto priemonių antsvoriu, sudarė apie 9 proc. visų šių transporto priemonių fiksuotų pažeidimų, o Lietuvoje – net 76 proc.
Bendras medieną gabenančių vežėjų pažeidimų skaičius nuo visų 2023 m. fiksuotų pažeidimų – 72 proc., vadinasi, trys iš keturių pažeidėjų yra miškavežiai ir jie Lietuvos keliais važiuoja viršydami leistiną transporto priemonės bendrosios masės arba ašių svorį.
Ignoruojami leistino krovinio svorio reikalavimai iškreipia sąžiningą šio verslo konkurenciją.
Sisteminė problema
Valstybinės institucijos miškavežių, kurie viršija leistiną svorį, problemą mato kaip sisteminę.
Verslo orientavimasis tik į pelną sukuria daugybę problemų. Iškreipiama sąžininga transporto įmonių konkurencija, nes sąžiningai dirbantys medienos vežėjai nepajėgūs konkuruoti su vežėjais, pažeidžiančiais taisykles.
Perkrauti medieną vežantys miškavežiai gadina kelių infrastruktūrą. LAKD duomenimis, mūsų šalies keliai, tiltai, viadukai nepritaikyti didelėms apkrovoms, todėl kiekvienas perkrautas miškavežis dar labiau gadina ir taip sudėtingos būklės kelius.
Vežėjai kaip pavyzdį rodo kitas užsienio šalis, netgi kaimyninę Latviją, kur leidžiamas dar didesnis pakrauto miškavežio bendrosios masės svoris. Tokių pokyčių šis sektorius tikisi ir Lietuvoje.
Tačiau svarbu akcentuoti, kad kiekviena ES šalis narė gali savo šalyje nusistatyti vietiniams vežimams tam tikras išimtis, jeigu tam yra rimtų priežasčių. Lietuva numatė 48 t svorį atsižvelgusi į kelių infrastruktūros galimybes, o šiuo metu drąsiau svarstyti apie pokyčius neleidžia ir prasta jos būklė.
Kalbėsis su įmonėmis
LTSA, Valstybinių miškų urėdija, policija, Susisiekimo ministerija ir LAKD siekia, kad transporto įmonių požiūris į saugų eismą ir įstatymų reikalavimus keistųsi.
„Siekiame tausoti mus supančią aplinką: ir miško, ir visos aplinkos infrastruktūrą, to tikimės ir iš mūsų rangovų, medienos vežėjų. Vertiname bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Manau, svarbiausia, kad visų – medienos pardavėjų, vežėjų ir kontroliuojančių institucijų – požiūris į kelių būklę sutaptų ir būtų galima pasiekti sisteminį pokytį“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak G. Lukošiaus, lemiamas vaidmuo tenka transporto įmonių, gabenančių medieną, vadovams ir patiems vairuotojams.
„Būtent nuo jų priklauso, ar šis verslas vieną dieną pasuks sąžiningumo keliu. Šiemet planuojame pradėti dialogą su įmonių vadovais ir asociacijomis. Svarstysime, kokios priemonės gali motyvuoti verslą veikti sąžiningai ir neužmiršti saugaus eismo. Valstybė neatsisako galimybės imtis ir drastiškų priemonių, tačiau pirmiausia reikia išklausyti ir kitą pusę, tuomet galbūt pavyktų kartu situaciją pakreipti gerąja linkme“, – sakė LTSA direktorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...