- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma transporto priemonių vis dar naudoja dyzeliną ar benziną, tačiau nuo 2035 m. automobiliai su vidaus degimo varikliais galės būti gaminami tik tuo atveju, jei bus varomi aplinkai draugiškesniais degalais.
Perspektyvi kryptis
CO2 emisija gali būti mažinama įvairiais būdais – tobulinant vidaus degimo variklius ir mieste naudojant hibridinius automobilius arba naudojant degalus, kurių sudėtyje yra mažiau anglies ir daugiau vandenilio.
„Analizuodami iškastinius degalus matome, kad neblogas sprendimas naudoti gamtines dujas (metaną), nes jose anglies elementinė masė sudaro 75 proc., o vandenilio masė – 25 proc. Iš naftos pagamintame benzine ar dyzeline anglies yra apie 85–86 proc., todėl CO2 emisija gerokai didesnė. Vidaus degimo variklio katalizatorius neutralizuoja anglies monoksido, angliavandenilių ir azoto oksidų teršalus, bet CO2 emisijas gali net šiek tiek padidinti, oksiduodamas variklio išmetamus nepilno degimo produktus“, – sakė VILNIUS TECH automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Alfredas Rimkus.
Iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir iš biomasės tvariai gaminami degalai CO2 emisiją per gyvavimo ciklą sumažina nuo 60 net iki 90 proc. Šiuo atveju itin dideles perspektyvas turi vandenilis – jis gali reikšmingai sumažinti iškastinių degalų sąnaudas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
„Vandenilį galima gaminti iš vandens elektrolizės būdu, naudojant atsinaujinančiąją elektros energiją – saulės, vėjo, vandens. H2 gamybai gali būti naudojamas ir biometanas. Visais atvejais, kai vandenilio gamybai naudojami atsinaujinantieji energijos šaltiniai, CO2 emisija žymiai sumažėja, palyginti su iškastiniais degalais, o H2 degant CO2 emisijos nėra“, – teigė A. Rimkus.
Emisija – vandens garai
Pasak profesoriaus, vienas dažniausių vandenilio naudojimo transporto sektoriuje būdų – kuro elementai, kuriais vykdomas elektrolizei atvirkščias procesas.
Nacionalinė strategija numato vystyti vandenilio energetiką ne tik automobilių transportui.
Susijungiant vandeniliui ir deguoniui, generuojama elektros energija, kuri ir varo automobilį. Tokio automobilio emisija – švarūs vandens garai.
„H2, degdamas cilindruose, išskiria šiluminę energiją, kuri paverčiama į mechaninį darbą. Gali būti naudojamas ne tik grynas vandenilis, bet ir dvejopi degalai, kai H2 papildomai tiekiamas į variklio įsiurbiamą orą ir dega kartu su įprastais degalais. Dvejopų degalų atveju užtikrinama variklio galia, kuri gali sumažėti naudojant tik vandenilį“, – pasakojo mokslininkas.
H2 naudojimas transporto sektoriuje padėtų žymiai sumažinti CO2, tačiau yra nemažai iššūkių. Vandenilio dujos – itin degios, skvarbios ir dėl labai mažo tankio lengvai sklinda, todėl H2 dujomis varomus automobilius reikia remontuoti specialiai įrengtose patalpose.
Be to, automobilio, kurio kuro elementai naudoja vandenilį, konstrukcija sudėtingesnė nei automobilio su vidaus degimo motoru – jame turi būti elektros variklis, papildomos baterijos ir visų šių sistemų kompleksinis valdymas.
A. Rimkus pridūrė, kad vandenilį tiekiant į automobilius jį būtina suslėgti dideliu slėgiu, o tam sunaudojama daug energijos. Dideli energijos nuostoliai patiriami ir gaminant vandenilį elektrolizės būdu.
Racionali strategija
Nepaisant sudėtingos gamybos technologijos ir kitų iššūkių, vandeniliu varomas transportas turi daug privalumų, todėl vystyti vandenilio technologijas – verta.
„Lietuvos nacionalinė energetikos strategija numato artimoje ateityje įrengti vandenilio degalinių tinklą ir vystyti vandenilio energetiką ne tik automobilių, bet ir vandens transportui, nes racionalu naudoti įvairius energijos resursus, ypač kai jie atsinaujina“, – sakę VILNIUS TECH transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas.
Vandenilio naudojimo transporte plėtra racionali ir vystant energetinę nepriklausomybę. Vandenilis gali būti intensyviai gaminamas ir kaupiamas, naudojant perteklinę žalią elektros energiją, esant žemai jos kainai.
„Akumuliuojant energiją, suslėgtu vandeniliu galima užpildyti tam pritaikytus rezervuarus automobilyje, vėliau H2 naudoti energijos gamybai. Toks energijos akumuliavimas yra tvaresnis, palyginti su elektros baterijų naudojimu, nes nereikalauja tiek retųjų metalų, energijos vienetui saugoti reikalinga masė yra mažesnė“, – reziumavo doc. dr. A. Rimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Automobilių rinkos pulsas: lietuviai pirks daugiau
Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, Lietuva išlaiko tvirtą lyderės poziciją tarp Baltijos šalių: mūsų automobilių rinką 2024 m. papildė 73 proc. daugiau naujų automobilių nei Latvijoje ir 19 proc. daugiau nei Estijoj...
-
Pirmu bandymu įveikti techninę apžiūrą – neįmanoma misija?
Nuo šių metų vairuotojams Lietuvoje draudžiama dalyvauti eisme neturint galiojančios sveikatos pažymos. Net ir gavus šią pažymą privaloma turėti ir automobilio techninės apžiūros (TA) taloną. Kodėl šis barjeras iškart ...
-
Už motociklą paklojo 1,32 mln. JAV dolerių
Las Vegase (JAV) surengtame „Mecum“ aukcione už 1,32 mln. dolerių parduotas 1915 m. motociklas „Cyclone V-Twin“. ...
-
Po istorinės metų pergalės – iššūkiai namie ir svetur
Vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikai – transporto sektorius. Kaip verslas vertina 2024-uosius ir ko tikisi 2025-aisiais? ...
-
Naujas mokestis kirto žiaurų smūgį prekybai automobiliais
Estijoje nuo šių metų įsigaliojus naujam motorinių transporto priemonių mokesčiui, per pirmąjį metų mėnesį jų nupirkta triskart mažiau nei pernai sausį – tik 531, skelbia Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociaci...
-
Legendinis automobilis parduotas už 46,5 mln. eurų
Šeštadienį „Mercedes-Benz“ muziejuje Štutgarte buvo parduotas legendinis 1954 m. „W196R“, dar vadinamas „Sidabrine strėle“. Šis automobilis laimėjo Argentinos didįjį prizą Buenos Airėse, o ...
-
Vilnius lenkia net Londoną ir Paryžių: vairuotojai atsakė, kodėl
Nyderlandų tyrimas nustatė, kiek laiko įvairių miestų vairuotojai praleidžia spūstyse. Paaiškėjo, kad spūstys Vilniuje lenkia net tokius Europos didmiesčius kaip Londonas, Paryžius ar Berlynas. Vilniaus vairuotojai vardijo priežastis, kodėl...
-
Įsidėmėkite: šios trys žiedinės sankryžos – pačios pavojingiausios
Avaringiausia ir pavojingiausia žiedine sankryža Vilniuje galima vadinti Savanorių pr., Laisvės pr. ir Geležinio Vilko g. sankirtą. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiame transporto mazge praėjusiais metais buvo užfiksuoti 96 eismo ...
-
Netekus vairuotojo pažymėjimo užsienyje, Lietuvoje vairuoti galima
Jei užsienyje dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo yra netenkama vairuotojo pažymėjimo, ar galima vairuoti parvykus į Lietuvą? Kitoje valstybėje skirta tokia bausmė galios ar negalios grįžus į tėvynę? ...
-
Monte Karlo ralyje startavo Vitkevičiaus ir Žvinakevičiaus ekipažas
Sausio 30 dieną 19 val. startavo prestižinės „Rallye Monte Carlo Historique“ lenktynės, kuriose nelengvą kelionę pradėjo ir mūsų šalies istorinių automobilių gerbėjų Tado Vitkevičiaus ir Lino Žvinakevičiaus ekipažas, važiuo...