Tęsiama tradicija

Nuo 2009 m. rengiama, anksčiau vasarą, prieš keletą metų į rudenį perkelta mugė – didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje jubiliejinėje „ArtVilnius’24“ laukiami dalyviai iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Estijos, Latvijos. Mugės žiūrovai taip pat išvys Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių kūrėjų meno kūrinius.

„2009-aisiais, kai kūrėme „ArtVilnius“, Lietuvoje viešėjo 2003-iaisiais įkurtos Londono šiuolaikinio meno mugės „Frieze“ vadovas. Susitikime kažkas iš lietuvių paklausė, ar protinga Vilniuje, per pačią ekonomikos krizę, kurti meno mugę? „Dabar ir reikia kurti“, – toks buvo jo atsakymas“, – prisimena „ArtVilnius“ vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė.

Kopenhagos meno mugei „Enter“ šiais metais sueis vos penkeri. Kelno mugė įkurta 1967-aisiais, dar po kelerių metų atsirado Bazelio šiuolaikinio meno mugė. „Jas, kaip ir „ArtVilnius“, įkūrė galerininkai, taigi, tęsiame Europos mugių kūrimo tradicijas. Projektas „Vilnius Europos kultūros sostinė 2009“ suteikė istorinę galimybę sukurti tęstinį renginį. Dvejus metus mugės komanda kūrė mugės modelį ir struktūrą“, – sako D. Stomienė.

Monika Šaltauskaitė-Grašienė. Trapumas / Organizatorių nuotr.

Nauji vardai

Šiemet mugėje 20 meno galerijų dalyvaus pirmą kartą, dešimt galerijų pristatys fotografijos meną. „Norime žiūrovus plačiau supažindinti su mums mažiau pažįstama Šiaurės Europos meno scena", – sako „ArtVilnius’24“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė. – Šiemet mugėje dalyvaus net vienuolika galerijų ir institucijų iš Norvegijos, Suomijos, Danijos, Švedijos. Šių šalių menininkai ir galerininkai ketina pristatyti naujus kūrinius, jų programose bus rodoma tapyba, instaliacijos, kinetinio meno kūriniai, skulptūros ir performansai.“

Mugės stenduose lankytojai išvys savo pamėgtas galerijas NB iš Danijos, „Māksla XO“, „Alma“, „Pilot“ iš Latvijos, „Galerie Nivet-Carzon“ iš Prancūzijos, „Okapi“, „Tütar“ iš Estijos, lietuvių galerijas „The Rooster Gallery“, „Terra Recognita“, „The Room“, „Drifts“, KADS galeriją „Baroti“, Kauno fotografijos galeriją, šešias Vilniaus dailės akademijos galerijas ir daugybę kitų.

Šių metų programoje 20 tarptautinių galerijų „ArtVilnius“ mugėje dalyvauja pirmą kartą: „Sami Centre for Contemporary Art“ iš Norvegijos „Davis“, „Gallery Hjorth“ iš Danijos, KITA iš Suomijos, „Louise“ ir „Eristavi“ iš Belgijos“, Latvijos galerijos ISSP, ASNI, „Cut Art Gallery“ ir kt.

Mugės organizatorių kvietimą priėmė ir gausus galerijų būrys iš regionų: Panevėžio miesto dailės galerija, „S_ IN“ Lietuvos dailininkų sąjungos galerija iš Šiaulių, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės galerija, Dusetų dailės galerija, „Vilkamirgės“, Molėtų dailės galerija ir kt.

Žvilgsnis į agentūras

Mugės Projektų zonos programą, į kurią pakviesti įdomiausi šiuolaikiniai menininkai, galerijos ir institucijos iš Šiaurės Europos šalių, kuruoja Lietuvos menotyrininkas, vienas iš 60-osios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionalinio paviljono parodos kuratorių dr. Valentinas Klimašauskas.

Jo teigimu, šiemet „ArtVilnius“ atsigręžia į Šiaurės Europą, į nevienalytį regioną, kuriam priklausome geografiškai ir su kuriuo esame kultūriškai, geografiškai ir ekonomiškai susiję. Tai kartu ir iššūkis, nes glaudesni ryšiai tarp meno auditorijų ir kolekcininkų šiame regione dar tik kuriami.

Projektų zonoje, kurią kuratorius pavadino „Agentūra: apie peles, sceną ir mašinas“, bus siekiama apžvelgti skirtingas agentūros ar agentavimo sąvokas, šiuolaikiniame diskurse vyraujančius modelius, nusakyti esminius mūsų pasirinkimus ir galimybes formuojančius šiandienos konteksto aspektus.

„Pati mugė yra šventė, todėl tematiškai šios temos pernelyg neišskiriame, nors ir bus šventės temą analizuojančių darbų, pavyzdžiui, nuostabus amerikiečių menininkės Ninos Sarnelle’ės vaizdo įrašas „Didysis atidarymo renginys“, kurį pristato Švedijos šiuolaikinio meno fondas iš Stokholmo „Index“, – pasakoja Projektų zonos kuratorius.

(Ne)atsitiktiniai dialogai

Daugiau kaip 80 menininkų dalyvavo atvirame kvietime į „ArtVilnius’24“ skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“.

Parodos kuratorė – Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė ir 60-osios Venecijos meno bienalės Estijos paviljono komisarė ir kuratorė Maria Arusoo iš jų pasirinko keturiolika, dar tris menininkes – vienas iškiliausių Estijos skulptorių Edith Karlson, Terje Ojaver ir suomę Anni Puolakką dalyvauti parodoje ji pakvietė pati.

Nors vienos bendros temos parodos kuratorė M. Arusoo neišskirtų, ji neabejoja, kad tarptautinėje menininkų grupėje gali užsimegzti įdomių dialogų.

Jau ne pirmą kartą su Lietuvos menininkais dirbanti parodų kuratorė sako, kad Lietuvos meno laukas ją traukia, jis atrodo tikrai aktyvus, Vilniuje juntama ypatinga kūrybinė energija, minties gylis ir gana platus, konceptualus požiūris.

Turtingas savaitgalis

Plačią mugės „ArtVilnius’24“ meno programą papildys diskusijos, paskaitos, ekskursijos, meno leidinių pristatymai, renginiai ir susitikimai. „Mugė yra unikali platforma, leidžianti menininkams atskleisti savo talentus, o lankytojams pamatyti naujų kūrinių, sutikti menininkų, daugiau sužinoti apie kūrybos procesą, rasti kūrinį savo meno kolekcijai, patirti meno šventę, kūrybos pasaulio grožį ir įvairovę“, – sako mugės meno vadovė S. Baliuckaitė.

„ArtVilnius’24“ mugėje tarptautinė meno profesionalų komisija, taip pat ir lankytojai rinks geriausius mugės dalyvius – galerijas, menininkus ir kūrinius.

„ArtVilnius TALKS“ studijoje vyks diskusijos ir pokalbiai apie meną, knygų pristatymai. Paco Barragánas iš Ispanijos skaitys pranešimą anglų kalba „Meno mugės – seksuali minkštosios galios priemonė šiuolaikiniame kultūriniame kapitalizme“.

Apie penkiolika „ArtVilnius“ metų diskutuos mugės vadovė D. Stomienė, kuratorius Vidas Poškus, menotyrininkė dr. Raminta Jurėnaitė, menininkas Andrius Zakarauskas, diskusiją moderuos mugės meno vadovė, menotyrininkė S. Baliuckaitė.

Edukacinę programą „Tarp kūrėjų“ mugėje kuruos Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Justino Vienožinskio dailės mokykla ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno mokykla.

Mugėje pristatomus kūrinius lankytojai dar geriau galės pažinti ekskursijose su menotyrininkais, o elektroniniame mugės dalyvių kataloge jau dabar galima rinktis menininkų kūrinius ir sudėlioti savus mugės maršrutus.

15-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’24“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ – spalio 4–6 d. Bilietus platina kakava.lt. Mugę organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – D. Stomienė, meno vadovė – S. Baliuckaitė. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“. Daugiau informacijos – www.artvilnius.com.