Prisiminti istoriją

Lietuvos šokio informacijos centrui (LŠIC) 2020-aisiais sukako 25-eri, o centro kūdikis "Naujasis Baltijos šokis" šiemet įvyks taip pat 25-ą̨jį̨ kartą. Ta proga pristatomas specialus leidinys "Šokio metai", kuriame – choreografų, šokio kritikų prisiminimai, LŠIC įkūrėjų ir pirmųjų darbuotojų istorijos, tostai iš užsienio ir išskirtinė ketvirčio amžiaus laiko juosta, atspindinti Lietuvos šokio ir kultūros politikos įvykius pasaulinių reiškinių kontekste.

Plačiau susipažinti su šokio informacijos centro 25-erių metų įvykiais, šokio bendruomenės atstovų prisiminimais ir vizijomis galima nemokamame leidinyje "Šokio metai".

Elektroninė jo versija pasiekiama šiuo adresu.

Dėl spausdintinio leidinio kviečiama kreiptis į Menų spaustuvės (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) Infoteką arba susisiekti e. paštu info@dance.lt.

Tarsi daigas pro asfaltą

Vieno iš LŠIC įkūrėjų, Audronio Imbraso, prisiminimai padeda suprasti, kaip stipriai šiandien šokio situacija Lietuvoje skiriasi nuo tos, kuri egzistavo 1995-aisiais.

"Sovietų Sąjungos griūtis, 10-ojo dešimtmečio pradžia. Interneto nėra, matai tik tą meną, koks yra to meto teatrų scenose. Šokio vaizdo įrašų faktiškai nebuvo, nebent gaudavai neoficialiai iš pažįstamų, pavyzdžiui, Maskvoje. Kritikė Natalija Černova juos kaupė ir važinėjo po įvairias postsovietines šalis skaityti paskaitų – skaitė ir Lietuvoje. Pirmos kelionės į Vakarus buvo labai brangios, reikėjo vizų, viešbučius užsakyti galėjai per kelionių agentūras ar iš kažkur sumedžiotais telefonais, – tebedunksojo didžiulė informacijos siena", – leidinyje "Šokio metai" pasakoja A.Imbrasas.

S. Žiūros nuotr.

Paklaustas, kokius pirmuosius uždavinius sau kėlė 1995-aisiais įsikūręs Šokio informacijos centras, A.Imbrasas, teigia, kad pirmiausias uždavinys buvo pasiekti, jog šokio sritis būtų įtvirtinta Lietuvoje: "Valstybinėse struktūrose ar spaudos straipsniuose nebuvo minimas šokis kaip meno sritis – tik baletas ar choreografija. <...> Šokis buvo suprantamas kaip antrinis, žanrinis, reiškinys. O aš mačiau, kad pasaulyje darosi visiškai kitaip."

Po pirmųjų profesinių vizitų į užsienį A.Imbrasas tikina išvydęs naują šokio pasaulį, kuriame šalia Lietuvoje pažįstamo baleto aktyviai veikė ir šiuolaikinis šokis. Jis organizuodavo tarptautinių šokio trupių gastroles Lietuvoje, tačiau jos vykdavo ir buvo sutinkamos su daug daugiau iššūkių nei šiandien.

"Pirmaisiais metais tikrai vežiau ne radikalius veikalus, stengiausi pratinti pamažu. Nors ir tai kažkam buvo per daug, vadinta degeneruojančiu menu ir pan. Bet dėliodavau gastroles iš to, kas gali atvykti, kokios kainos, kas pratęsia praėjusių metų liniją, kam ir be didelių honorarų įdomu aplankyti naują šalį – tuo metu juk dar nebuvo Kultūros rėmimo fondo", – pradžią prisimena A.Imbrasas.

Stiprybė bendrystėje

"Šio leidinio leitmotyvą padiktavo pats jubiliatas, t.y. Lietuvos šiuolaikinio šokio pasaulis. Nesakau centras, nes nesinorėjo akcentuoti pačios institucijos, kuri, be abejo, yra to pasaulio spiritus movens, visa ko variklis", – apie "Šokio metų" sudarymą pasakoja leidinio redaktorius, teatro kritikas Vaidas Jauniškis.

Jis sako bežiūrinėdamas nuotraukų archyvą labai aiškiai pamatęs, kokia čia svarbi bendruomenė: "Ne vienas vadas, ne trupių vadybininkai ar choreografai, ne šokėjai, bet visi kartu. Juk tikrai ne kiekvienas festivalis gali pasigirti nuotraukomis iš siautulingų ir smagių vakarėlių."

Pasididžiavimas: festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Nuotraukose – 2010, 2017, 2019 m. akimirkos. / D. Matvejevo nuotr. nuotr.

"Esu tikras, kad tai – dėl to, jog ši sritis dar nėra tarp Lietuvoje pripažintų ir adekvačiai matomų, finansuojamų, ką pabrėžė visi kalbinti centro kūrėjai. Ir kol visi dar nėra įsipatoginę savo vaidmenyse ir statusuose, tol viskas labai gyva ir gražu. Jų dėka ši šokio žemė sukasi. Todėl ir "Šokios metus" sukūrė bendruomenės žmonės savo pamąstymais, linkėjimais ir vaizdais", – sakė jis.

Impulsai raidai

Šokio kritikas Helmutas Šabasevičius LŠIC veikla laiko labai svarbiu visos Lietuvos kultūros dėmeniu, be kurio sunku būtų įsivaizduoti mūsų šiuolaikinio šokio raidą. Pačiu svarbiausiu centro veiklos ir prasmės įrodymu jis vadina festivalį "Naujasis Baltijos šokis".

"Centras labai daug prisideda ir prie Lietuvos šiuolaikinio šokio tapatybės formavimo, be to, veikia kaip atminties įstaiga, nes kaupia informaciją apie Lietuvos šokį. Įsteigti centrą – viena, tačiau kur kas svarbiau užtikrinti jo veiklą, projektų įvairovę. Už tai reikia dėkoti centro direktorei Gintarei Masteikaitei, projektų koordinatorėms Laimai Zamžickei, Anastasijai Dichtiar, Ingridai Gerbutavičiūtei", – leidiniui sakė H.Šabasevičius.

Baleto artistės, kritikės Skaidros Baranskajos pastebėjimu, Lietuvos baletas ilgą laiką kėlė įspūdį, tarsi žiūrėtume į kažkokį kitą, paralelinį šiuolaikinio šokio ir apskritai šokio, pasaulį.

"Sunku buvo užčiuopti tas bendrumo gijas, nepaisant gana modernių LNOBT spektaklių. Šokio centro atsiradimas, pastangos prodiusuoti, pritraukti ir supažindinti su šiuolaikiniu baletu ar cirku daug kam iš elitinio baleto pasaulio atvėrė akis, paskatino kūrybinius procesus, galbūt net šiek tiek nulėmė vystymosi kryptį", – pastebi ji.