- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Antakalnio kapinėse Vilniuje rengiamasi statyti J. Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą
-
Antakalnio kapinėse Vilniuje rengiamasi statyti J. Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą
-
Antakalnio kapinėse Vilniuje rengiamasi statyti J. Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą
-
Antakalnio kapinėse Vilniuje rengiamasi statyti J. Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą
-
Antakalnio kapinėse Vilniuje rengiamasi statyti J. Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą
-
Antakalnio kapinėse Vilniuje rengiamasi statyti J. Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą
Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė koordinuoti partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui skirto kenotafo statybos darbus.
Kenotafo statyba Antakalnio kapinėse Vilniuje bus derinama su J. Žemaičio-Vytauto giminaičiais ir kitomis institucijomis, antradienį pranešė KAM.
Kenotafą planuojama įrengti vadinamajame valstybės vadovų panteone.
Antradienį suėjo 70 metų nuo tos dienos, kai Butyrkų kalėjime Maskvoje nužudytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas.
Seimas jį yra pripažinęs kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu prezidento pareigas.
„Niekas nežino, kur yra partizanų generolo ir faktinio su okupacija kovojusio Lietuvos vadovo kapas, todėl Antakalnio kapinių valstybės vadovų laidojimo vietoje jam bus pastatytas kenotafas arba kitaip – simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas ar laidojimo vieta nėra žinoma“, – sakė krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė.
J. Žemaitis-Vytautas buvo Nepriklausomos Lietuvos karininkas, 1944 metais jis įsitraukė į Vietinės rinktinės veiklą, buvo „Žebenkšties“ partizanų rinktinės štabo viršininku, vadovavo Kęstučio apygardai, o nuo 1948 metų – visai Vakarų Lietuvos partizanų sričiai.
J. Žemaitis su kitais septyniais partizanų vadais 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Ji skelbė, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurta nepriklausoma parlamentinė Lietuvos Respublika.
Šiais metais minimos ir 75-osios šios deklaracijos paskelbimo metinės. Jos tekstas, greta 1918-ųjų vasario 16-osios ir 1990-ųjų kovo 11-osios aktų, yra vienas iš trijų atraminių modernios Lietuvos valstybės dokumentų.
Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
J. Žemaitis-Vytautas buvo išrinktas Laisvės kovų sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku, turinčiu aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimus. Tuo pačiu jam suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.
Valstybės vadovo pareigas J. Žemaitis-Vytautas ėjo iki savo mirties 1954 metų lapkričio 26 dienos.
1953 metų gegužės 30 dieną po išdavystės buvo suimtas ir nugabentas į Maskvos Butyrkų kalėjimą, kur 1954 metų lapkričio 26 buvo nužudytas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę J. Žemaitis-Vytautas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Vilniaus rajono savivaldybės – žinia gyventojams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti dalį savivaldybės teritorijoje esančių valstybės valdomų vietinės reikšmės infrastruktūros objektų: kelių, tiltų bei pralaidų. Pranešama, jog nuo šiol savivaldyb...
-
Vėl kyla į kovą prieš viešojo transporto bilietų branginimą
Vilniui svarstant branginti viešojo transporto bilietų kainas, klimato aktyvistai kovo 1-ąją vėl rengia protestą prieš tokius savivaldybės planus. ...
-
Vilniaus rotušėje atidaroma „Motinos ir vaiko sveikatos ir gerovės“ programa
Antradienį Vilniaus rotušėje bus atidaroma 31 mln. eurų vertės Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa „Motinos ir vaiko sveikata ir gerovė“. ...
-
Šakalienė su Vilniaus miesto ir rajono merais, ministrais aptars evakuacijos klausimus
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė antradienį su Vilniaus miesto ir rajono merais, ministrais aptars evakuacijos, gyventojų saugumo klausimus. ...
-
Žiniasklaida: Vilniuje surengtas protestas prieš „Kyiv grand ballet“ pasirodymą
Sostinėje, šalia koncertų salės „Compensa“, pirmadienį surengtas protestas prieš ten rodomą rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“, kurį atlieka įtartinos reputacijos trupė „Kyiv gr...
-
Trūko kantrybė: niekam neįdomu, kad atviri, gilūs šuliniai tyko neapdairių praeivių
Žinomas vyras, renginių vedėjas Paulius Skučas atkreipė dėmesį į buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Tiksliau – į tai, kas iš jų likę, ir kaip tvarkoma ši teritorija. Savo pastebėjimais sutiko pasidalyti su portalu kau...
-
Iš Vilniaus į Taliną – tik su vienu persėdimu
Trijų Baltijos šalių vežėjai – Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ – pirmadienį pradėjo suderintą traukinių maršrutą tarp Vilniaus ir Talino su vienu persėdimu La...
-
Raketų kūrėja „Frankenburg“ įsteigė įmonę Vilniuje
Pernai Estijoje įkurta kovinių raketų kūrėja – Europos gynybos technologijų bendrovė „Frankenburg“ įsteigė įmonę Lietuvoje. ...
-
Pirčių maratone dalyvaujantis Maslobojevas: nusiteikę laimėti
Vilniuje prasidėjo „Vytauto“ pirčių maratonas, o tarp dalyvių – ne vienas užkietėjęs pirčių aistruolis bei žinomas ir nusipelnęs šalies sportininkas. Vienas jų – kikboksininkas Sergejus Maslobojevas su komanda „...
-
Vilniaus arkivyskupijai – bauda: pažeidė procedūras iš Katedros išimant vertybes
Kultūros paveldo departamentas (KPD) penktadienį Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą, nes iš Katedros požemių išimant valdovų insignijas ši pažeidė procedūras. ...