„Vilniaus tautinės bendrijos yra mūsų turtas, gyvasis sostinės paveldas. Vilniaus istorija mums prisako – Vilnius yra visų tautų namai. Savo naujausioje darbų programoje aiškiai užsibrėžėme toliau puoselėti tautinių bendrijų švietimo tinklą Vilniuje, aktyviau skatinsime pažinti unikalų daugiakalbį Vilnių per įvairias mainų programas tarp skirtingų kalbų mokyklų. Mums svarbi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija – skatinsime dvikalbystę ir daugiakalbystę ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo programose. Norime, kad tautinių mažumų mokyklos Vilniuje būtų konkurencingos ir patrauklios sostinės moksleiviams ir atvykusiems iš kitų šalių“, – susirinkusiuosius į šventę sveikino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Sostinės meras taip pat įteikė apdovanojimus 5 tautinių bendrijų atstovams: už visuomeninę veiklą latvių draugijoje ir nuopelnus puoselėjant latvių kultūrą padėką iš mero rankų atsiėmė Vilniaus latvių draugijos narė Nijolė Sysaitė.

Vilniaus vokiečių bendruomenės nariui Mindaugui Jonaičiui padėka įteikta už aktyvią veiklą vokiečių bendrijoje ir nuopelnus puoselėjant bei populiarinant tradicinę vokiečių kultūrą.

Dar viena padėka už aktyvią veiklą totorių bendruomenės renginiuose atiteko Vilniaus apskrities totorių bendruomenės narei Lilijai Naujalienei.

Sostinės mero padėka už aktyvią veiklą plėtojant tautinę kultūrą, tradicijas, papročius bei skatinant kultūrų dialogą visuomenėje kultūrų dialogo skatinimą visuomenėje įteikta Vilniaus ukrainiečių bendrijos nariui Stepanui Kubišinui.

Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ narys Ilias Begetis padėką gavo už aktyvią veiklą plėtojant tautinę kultūrą, tradicijas, papročius bei kultūrų dialogo skatinimą visuomenėje.

Už prasmingai praleistus metus Vilniuje, veiklą bendruomenėje, skatinimą nepamiršti savo tautos šaknų bei uzbekų bendrystę sostinėje Vilniaus meras atskirai pasveikino ir 85-metį neseniai atšventusią Kuisin-Oi Zujienę.

Vilnius visada buvo ir yra atviras ir draugiškas įvairių tautų žmonėms miestas. Sostinėje galima rasti simbolines dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles – ši iniciatyva parodo draugiškumą ir pagarbą Vilniuje gyvenančioms tautoms ir jau tapo puikia miesto reklama.

Vilnius gali tik pasidžiaugti – čia gyvena net 128 tautybių žmonės ir jie sudaro net 34 proc. sostinės gyventojų.

2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyvena 154 tautybių atstovai, sudarantys apie 16,5 proc. šalies gyventojų. Didžiausios tautinė mažumos Lietuvoje – lenkai (6,6 proc.) ir rusai (5,8 proc.). Kitos didesnės tautinės bendrijos – baltarusiai (1,2 proc.), ukrainiečiai (0,5 proc.), žydai (0,1 proc.), kitų tautybių gyventojai – 0,5 proc. Daugiausia ne lietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Lietuvoje veikia per 250 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų, 5 tautinių mažumų kultūros centrai. Lietuvos tautinių bendrijų diena minima nuo 2013 m.