Medikai tuberkuliozę prilygina biologiniam ginklui. Tačiau naikinti tarp mūsų vaikščiojančių "biologinių bombų" neskubama.

Puola ne tik skurdžius

Lietuviai nuo seno žino, kas yra tuberkuliozė, tik anksčiau ją vadino džiova. Ši liga pakirto ne vieną Lietuvos inteligentą – Vincą Kudirką, Joną Biliūną, Povilą Višinskį, Simoną Stanevičių. Nelabai seniai nuo šios infekcinės ligos mirė garsus "Žalgirio" krepšininkas Raimundas Čivilis.

Šiuolaikinė medicina įveikia tuberkuliozę, jei ji laiku diagnozuojama, nuosekliai gydoma. Bet medikams kelia nerimą, kad vis labiau plinta vaistams atspari tuberkuliozė. Jos gydymas užtrunka dvejus ar daugiau metų.

Šiuo metu Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydosi per du šimtus suaugusiųjų. Tai nebūtinai tik asocialūs ir tik suaugę asmenys. Ši liga guldo ir pasiturinčius asmenis, ir vaikus.

Tiesa, ne kiekvienas, įkvėpęs tuberkuliozės mikobakterijų, tučtuojau suserga. Ar liga įsigalės, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Tuberkuliozė ypač kimba prie narkomanų ir alkoholikų, sergančiųjų vėžiu, inkstų, žarnyno ligomis. Nevisavertė mityba, badavimas, mažas kūno svoris irgi gali būti lemiamas veiksnys, dėl ko teks ne vieną mėnesį praleisti ligoninėje.

Reikia teismo sprendimo

Sergantieji užkrečiama tuberkuliozės forma prilyginami biologiniam ginklui, tačiau šios "bombos" neišaiškinamos, kol nepatenka į gydymo įstaigą. Tačiau ir nustačius tuberkuliozę izoliuoti ligonio negalima – būtų pažeistos žmogaus teisės.

Sąvoka priverstinis tuberkuliozės gydymas visgi egzistuoja. Vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio įstaiga yra Alytuje, joje šiuo metu priverstinai, gavus teismo leidimą, gydomi septyni asmenys.

"Beveik esu tikras, kad ne visi sergantieji tuberkulioze yra žinomi ir įtraukti į oficialią statistiką. Tikrai yra vaikštančiųjų gatvėmis ir platinančiųjų šią ligą", – vakar, Pasaulinę tuberkuliozės dieną, kalbėjo Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotojas Algimantas Kažemėkaitis.

A.Kažemėkaitis atkreipė dėmesį į situacijos dviprasmybę. Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymas liepia savivaldybės gydytojui organizuoti žmogaus prievartinį gydymą. Tačiau Lietuva yra ES valstybė ir privalo gerbti žmogaus teises. Taikyti prievartą galima tik leidus teismui. "Kas turi kreiptis į teismą? Savivaldybės gydytojas nėra žmogų gydantis asmuo ir neturi teisės kištis į jo gydymo reikalus. Mūsų nuomone, į teismą turėtų kreiptis įstaiga, kuri gydo tokius asmenis ir kuri nusprendžia, kad asmuo nesilaiko gydymo režimo",– svarstė A.Kažemėkaitis. Iš Kauno į Alytaus tuberkuliozės ligoninę priverstinai gydytis nėra išsiųstas nė vienas ligonis.

Plitimo pažaboti neįmanoma

Kauno medicinos universiteto klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymo reikalams Vida Butkuvienė mano, kad problemos nėra. Jei ligonis piktnaudžiauja alkoholiu, savavališkai išeina iš ligoninės, nutraukia gydymą ir kitaip pažeidžia gydymo režimą, turi būti siunčiamas gydytis priverstinai. Šį sprendimą privalo priimti gydytojų komisija. Duomenys siunčiami savivaldybės gydytojui ir jis turi pasirūpinti priverstiniu gydymu.

Bet, V.Butkuvienės teigimu, ligonių, kurie apskritai nenori gydytis, nėra. "Nustačius diagnozę, jie turi gultis į ligoninę. Kartais atveža vos paeinančiuosius. Kai kurie patys nori būti ligoninėje, nes yra prižiūrimi, maitinami", – aiškino Romainių tuberkuliozės ligoninės atstovė.

Kartais baigusiems gydymo kursą žmonėms ligoninės socialinė darbuotoja randa vietą slaugos, senelių ar nakvynės namuose, nes jie neturi kur dėtis.

Neasocialūs asmenys ligoninėje siekia praleisti kuo trumpesnį laiką. Per mėnesį du išnyksta tuberkuliozės mikobakterijos, tada paskiriamas ambulatorinis gydymas.

V.Butkuvienės nuomone, tuberkuliozės plitimo visiškai pažaboti neįmanoma. Kasdienė situacija: pacientas siunčiamas pasitikrinti į specializuotą įstaigą įtariant tuberkuliozę. Atvykus įtarimai pasitvirtina, žmogus guldomas į ligoninę. Tačiau jis turi grįžti į namus pasiimti asmeninių daiktų. Niekas jam netrukdo sėsti į autobusą ar mikroautobusą, eiti apsipirkti ir taip platinti pavojingą ligą.

V.Butkuvienės įsitikinimu, pagrindinė šios ligos profilaktika – geras, kontroliuojamas gydymas.

Privestinai gydomų nesaugo

Alytaus tuberkuliozės ligoninės direktorius Romualdas Radivonas užkrauta priverstinio tuberkuliozės gydymo misija ne itin džiaugiasi. "Mums uždėtas kryželis", – taip darbą su nedrausmingais ligoniais įvardijo direktorius, nors tokių ligonių šiuo metu nėra nė dešimties. Iš viso ligoninės stacionare yra 55 lovos, kurios nesant priverstinių ligonių, pasiūlomos besigydantiesiems savo noru. Alytaus tuberkuliozės ligoninė neseniai buvo rekonstruota, išplėsta. Laisvas ligonių judėjimas apribotas, bet nepanaikintas. Šiuo metu bene didžiausia įstaigos problema – neskirta lėšų apsaugai pasamdyti. "Personalas – beveik vien moterys, joms sunku susitvarkyti su šiais ligoniais, dažnai tenka kviesti policiją. Jie prisigeria, triukšmauja, pabėga iš ligoninės", – skundėsi R.Radivonas. Jo nuomone, priverstinai atvežti ligonį gydytis teisės aktų pakanka. Antai, Šiauliai per pusantrų metų į Alytų atsiuntė septynis ligonius su teismo sprendimu. "Savivaldybėje sudaroma komisija, vykdanti priverstinį gydymą – kreipiasi į teismą, gauna sprendimą ir siunčia pas mus", – aiškino ligoninės vadovas.

Sergančiųjų skaičius 1000 gyventojų:

Airijoje – 9,81.

Baltarusijoje – 52,83.

Estijoje – 31,41.

Gruzijoje – 103,55.

Kazachstane – 155.

Latvijoje – 56,38.

Lenkijoje – 21,02.

Lietuvoje – 58,6.

Monake – 0.

Rusijoje – 87,5.

Algimantas Kažemėkaitis, Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotojas:

Kad apsaugotų kitus, sergantieji tuberkulioze galėtų nešioti apsaugines kaukes. Norintiesiems nuo jos apsisaugoti – kaukė taip pat praverstų. Tiesa, tuberkuliozė gali sklisti ne vien per plaučius, bet per visas žmogaus išskyras. Tačiau didžiausia tikimybė užsikrėsti – per iškvepiamą orą, čiaudėjimo lašelius, kosėjant. Mūsų žmonės dar labai vengia kaukės, bet ji labai padėtų apsisaugoti ir nuo gripo. Beje, tuberkuliozė ir gripas yra laikomos vienodai pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.

Suserga ne visi užsikrėtusieji

Tuberkuliozės bakterijos labai gyvybingos, jos atsparios karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui. Plinta ne tik oru, bet ir per nedezinfekuotus indus, patalynę, aplinkos daiktus, ekskrementus. Bakterijos jautrios ultravioletiniams (saulės) spinduliams ir chloro junginiams.

Lietuvoje užsikrėtusiųjų tuberkuliozės mikobakterijomis yra apie 80 proc. žmonių. Apie 90 proc. iš jų nesuserga, nes imuninė sistema sugeba apsaugoti nuo žalingo poveikio. Kliniškai aktyvios formos nustatomos 5–15 proc. užsikrėtusių asmenų.