Statybų prievaizdams liepus nugriauti savavališką statybą, įmonė pasiskundė teismui. Negana to, įtariama, kad dalis patalpų įteisinta suklastojus dokumentus, tad statybų istoriją narplioja prokuratūra.

Išlindo yla iš maišo

Konstitucijos pr. 12 administracinis pastatas po privatizavimo turi daugybę savininkų. Dauguma sutinka, kad statiniui reikalingas remontas, tačiau rasti bendrą sprendimą sudėtinga, mat kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno. O UAB "Skomė" remonto klausimą išsprendė patyliukais perkėlusi savo patalpų pirmajame aukšte sieną 1,4 metro toliau, ir sugebėjo padidintą plotą įregistruoti kaip savo nuosavybę.

Apie bendrovės "susiveiktus" papildomus kvadratinius metrus tame pačiame pastate nuosavas patalpas turintys kaimynai sužinojo atsitiktinai. Viešbučio "Naujasis Vilnius" direktorius Alvitis Lukoševičius "Vilniaus dienai" sakė, kad bendrovė "Skomė" su kaimynais statybų nederino, jų sutikimo neprašė ir net neinformavo sklypo savininkų. Sklypas Konstitucijos pr. 12 šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės būdu priklauso valstybei ir UAB "Liuks NT", šiai nekilnojamojo turto bendrovei priklauso gretimas sklypas, kuriame stovi viešbutis, ir daugiau nei 700 kv. m patalpų minimame pastate Konstitucijos pr. 12.

Pasak A.Lukoševičiaus, yla iš maišo išlindo, kai "Liuks NT" pasamdyta įmonė praėjusią vasarą atliko žemės inventorizaciją visai dėl kitų reikalų.

"Paaiškėjo, kad sklype sumažėjo neužstatyto ploto, yra išplėsta dalis pastato vidiniame kieme. Pradėjome domėtis, kaip tos patalpos atsirado, ir paaiškėjo, kad nėra nei projekto, nei statybos leidimo. Keisčiausia, kad dalis patalpų buvo įteisinta Registrų centre pagal Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI) įregistruotą statybos užbaigimo deklaraciją, kur nurodytas net Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo numeris. Tačiau pati savivaldybė į mūsų pateiktą užklausą atsakė, kad nuo 2002 m. nėra išdavusi bendrovei "Skomė" jokių statybą leidžiančių dokumentų patalpų paprastajam, kapitaliniam remontui ar rekonstravimui", – stebėjosi viešbučio vadovas.

Skaičiuoja žalą

Pirmiausia, neteisėta rekonstrukcija subjaurojo pastatą, kurį projektavo vienas garsiausių šalies architektų šviesaus atminimo Algimantas Nasvytis. Skirtingų spalvų rėmai, įvairių formų bei atspalvių vitrininiai langai darko statinio visumą, o jis stovi pačiame miesto centre, sostinės senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje.

Kas gi bus, jeigu kiekvienas pilietis ar įmonė ims savavališkai ar apgaulės būdu gerinti savo turtinę padėtį?

Per kelis šimtus metrų nuo jo įsikūrusi miesto savivaldybės administracija, iš kitos pusės – Kultūros paveldo departamentas, bet nė vienas specialistas ir nė vienas valdininkas neatkreipė dėmesio į savavališkus bendrovės veiksmus. Galima įtarti, kad nauja vitrininė siena atsirado per naktį.

Teisininko Juliaus Raškausko nuomone, statytojas padarė žalą visiems pastato bendraturčiams, kadangi, jam įsiregistravus papildomas patalpas, padidėjo sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas.

"Kitiems pastato šeimininkams sutarus tvarkyti pastatą, kuris iš tiesų yra nebe pirmos jaunystės ir reikalauja investicijų, dėl pasikeitusių reglamentų reikėtų įrengti papildomas automobilių stovėjimo vietas, taptų sunkesnis ar net neįmanomas statinio rekonstrukcijos projekto vykdymas, – vardijo J.Raškauskas. – Pagaliau,  tai yra savivalė, pažeidžianti ir viešąjį interesą, – kas gi bus, jeigu kiekvienas pilietis ar įmonė ims savavališkai ar apgaulės būdu gerinti savo turtinę padėtį, ignoruodami kaimynus, nekreipdami dėmesio į įstatymus ir kultūros paveldo apsaugą? Chaosas bus. Kontroliuojančios institucijos į tai reaguoja vangiai, tyrimai vyksta labai ilgai, o kai pažeidėjai ima inspektorių sprendimus vieną po kito skųsti teismams, procesai apskritai įstringa."

Statybą pripažino neteisėta

Šiuo atveju VTPSI sureagavo į skandalingą situaciją ir pernai liepą patikrino bendrovei "Skomė" priklausančias patalpas administraciniame pastate Konstitucijos pr. 12. Inspekcija "Vilniaus dieną" informavo, kad Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti jos padarinius. Mat bendrovės "Skomė" patalpose savavališkai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento, buvo atlikti paprastojo remonto darbai, keičiant pastato išvaizdą. Ten buvo sumontuoti vitrininiai plastiko langai su durimis, medžio plokščių atitvara su apšiltinimu, mūro cokolis po vitrina, apdailintas plytelėmis. Statytojui nurodyta šias statinio dalis išardyti ir sutvarkyti statybvietę iki 2020 m. sausio 12 d.

Rizika: sostinės centre kiekvienas kvadratinis metras yra aukso vertės, dėl jų pastatų sienos "juda" be statybos leidimų ir galbūt net klastojant dokumentus, tikintis, kad kada nors nelegalias statybas pavyks įteisinti. B. Barausko nuotr.

"Skomė" griauti neteisėtai perstatytos sienos nesirengė ir su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti VTPSI surašytus savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Teismui bendrovė mėgino įrodinėti, esą statybos leidimas darbams nebuvo reikalingas, kadangi statyba vyko šalinant avarijos padarinius o tokiais atvejais Statybos įstatyme taikoma išimtis. Avarija – tai dar 2006 m. birželį įvykęs gaisras kinų restorane, įsikūrusiame tame pačiame pastate. Per gaisrą esą buvo aprūkusios ir apgadintos bendrovei "Skomė" priklausančios patalpos, ir kilo būtinybė įrengti naują stiklinę atitvarą su durimis, tai ir buvę padaryta 2010 m.

Tačiau teismas nustatė ne tik gaisro faktą, bet ir kitas aplinkybes. O jos tokios: bendrovės "Skomė" patalpos, kuriose buvo atliktas paprastasis remontas, tiesiogiai nesiriboja su patalpomis, kuriose kilo gaisras, be to, iš karto po gaisro bendrovė savo lėšomis išvalė ir išdažė sienas, pakeitė pakabinamąsias lubas, ir pateikė sąskaitą atlyginti žalą įmonėms, kurių patalpose kilo gaisras. Šios aplinkybės paaiškėjo iš 2010 m. priimto teismo sprendimo, kuriame nėra minimos bendrovės "Skomė" pretenzijos dėl apgadintų vitrininių langų.

Teismas taip pat įvertino 2015 m. rugsėjį ir spalį išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras už bendrovės įsigytus plastikinius langus ir vitrinų bloką su durimis. Padaryta išvada, kad darbai, dėl kurių VTSPI surašė neteisėtos statybos aktą, buvo atlikti 2015 m., o ne 2010 m., kaip teigė ieškovas, todėl jie nėra tiesiogiai susiję su 2006 m. gaisro padarinių likvidavimu ir neatitinka įstatymo išimties.

Teismas pripažino VTSPI surašytą neteisėtos statybos aktą pagrįstu ir šių metų vasario 3 d. sprendimu atmetė bendrovės "Skomė" ieškinį. Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliacine tvarka. Į "Vilniaus dienos" klausimą, ar ketina šia galimybe pasinaudoti, bendrovė neatsakė.