Saldainiai, kava ir vokas – įprastas paketas, su kuriuo Kauno įstaigų vadovai užsuka pas pinigus ir pelningus darbus skirstančius savivaldybės valdininkus. Tokį vaizdą nupiešė buvusi savivaldybės tarnautoja Nijolė Stasė Grybėnienė.

Nori remonto – mokėk

„Niekada nieko iš jokio įstaigos vadovo nereikalavau, nešantažavau ir nieko už pinigus nežadėjau. Visi man pinigus duodavo gera valia“, – įtikinėjo per kelis mėnesius daugiau nei 70 tūkst. litų kyšiais surinkusi buvusi Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Ūkio poskyrio vedėja N.S.Grybėnienė.

Regis, prieš porą metų už uodegos pričiupta tarnautoja gailisi tik dėl tų pinigų paėmimo, kurių iš verslininkų prašė spaudžiama buvusio viršininko Edmundo Balasevičiaus. O visi kiti kyšiai – esą ne kyšiai.

„Duodavo iš draugiškų paskatų“, – taip aiškino N.S.Grybėnienė.

Prieš teismą stojusi buvusi Kauno savivaldybės tarnautoja atskleidė, kad kyšiai jos darbe buvo kasdienybė. Prie jų pripratusi moteris kyšių net nebelaikė neteisėtomis pajamomis.

Maža to, kyšio davimą įprasta procedūra laikė ir savivaldybės išlaikomų švietimo įstaigų vadovai. Nori stogo, sienų ar vamzdynų remonto – mokėk.

Įkliuvo bibliotekos direktorius

„Prašiau ne sau, prašiau miestui“, – Kauno apylinkės teisme dievagojosi Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius.

Prieš porą metų Z.Vaškevičius iš biblioteką remontavusios bendrovės „Senasis kubilas“ vadovo Dariaus Juknos paprašė 4 tūkst. litų, kuriuos per N.S.Grybėnienę perdavė E.Balasevičiui.

„Tiesiog norėjau, kad greičiau remontas vyktų. Jei nieko nepažįsti arba niekam nieko neduosi, net sniego nuo bibliotekos stogo nenuvalysi“, – aiškino Z.Vaškevčius.

Santakos garbės ženklu apdovanotas Z.Vaškevičius kyšininkavimą priima kaip savaimę suprantamą dalyką, dėl to net susiginčijo su teisėju, kuris paklausė, kodėl bibliotekos direktorius nusprendė E.Balasevičiui perduoti būtent 4 tūkst. litų.

„Kai nueinate pas gydytoją, klausiate, kiek mokėti?“ – teisėjo pasiteiravo Z.Vaškevičius.

„Paklausiu ir sumoku į ligoninės kasą“, – atsakė teisėjas.

„Nu, nu“, – demonstratyviai teisėjo žodžiais nepatikėjo V.Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius.

Nešė ir asmenines lėšas

Z.Vaškevičius buvo apsukrus – kyšiui pinigų prasimanė iš verslininko. Tuo metu kiti savivaldybės įstaigų vadovai neretai nešė savo asmenines lėšas.

Su reikalais pas N.S.Grybėnienę užeidavusių direktorių atsineštą arsenalą dažniausiai sudarydavo trys elementai: kava, saldainiai ir vokas.

Voko turinys skirdavosi. Dažniausiai jį sudarydavo nuo 2 iki 10 šimtinių. Pavyzdžiui, Kauno Žaliakalnio lopšelio-darželio direktorė Ona Danutė Gricienė į voką įdėjo 700 litų.

Kalėdų dovana – 1000 litų

Prieš Kalėdas pas N.S.Grybėnienę užsukęs bendrovės „Gintautas Raguckas ir Ko“ vadovas Gintautas Raguckas tarnautojai įteikė maišelį su kava, saldainiais, buteliu alkoholinio gėrimo ir voku, kuriame buvo tūkstantis litų.

„Už tai jokių išskirtinių sąlygų Raguckas negavo. Jis pasakė, kad tai Kalėdų dovana, ir tiek“, – teismui aiškino N.S.Grybėnienė.

„Kokie jūsų santykiai su Ragucku, jei jis jums Kalėdų proga dovanoja tūkstantį litų?“ – nustebo teisėjas.

Kauno Jono Žemaičio-Vytauto progimnazijoje viešojo maitinimo paslaugas teikusi Marija Mažeikienė N.S.Grybėnienei atnešė bandelių ir 200 litų. Neva tai buvo dovana vardadienio proga, kuris iš tiesų buvo tik po dviejų savaičių.

Pasak kaltinamosios, abi moterys buvo kilusios iš to paties krašto, dalijosi rūpesčiais, bendravo, tačiau esą nei bičiulystė, nei 200 litų neturėjo jokios įtakos sprendimui be konkurso pratęsti viešojo maitinimo paslaugos teikimo sutartį su M.Mažeikiene.

„O jūs Mažeikienei esate nešusi pinigų per jos vardadienį?“ – N.S.Grybėnienės pasiteiravo prokurorė. „Ne“, – atsakė ji.

„Bet esu jai vieną kartą dovanojusi čekį“, – po pauzės pridūrė kaltinamoji.

Kaltę verčią E.Balasevičiui

N.S.Grybėnienė teismą bandė įtikinti, kad ją kyšininke pavertė buvęs savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento direktorius E.Balasevičius.

Išties baudžiamojoje byloje užfiksuota, kad N.S.Grybėnienės viršininkas iš jos reikalavo jam kas mėnesį nešti 5 tūkst. litų dydžio duoklę. Be to, prieš rinkimus į savivaldybės tarybą jis reikalavo dar 20–30 tūkst. litų. Tų pinigų ji prašė iš verslininkų.

„Negaliu sau atleisti už tokius dalykus. Buvau kvailė, kad tenkinau visus Balasevičiaus įgeidžius, bet bijojau, kad manęs neatleistų iš darbo“, – teisme graudinosi N.S.Grybėnienė.

Bylos duomenimis, kaltinamoji per kelis mėnesius E.Balasevičiui perdavė kone 40 tūkst. litų. Tačiau tai nebuvo visi kyšių pavidalu gauti jos pinigai. Moteris pripažino, kad dalis kyšių nusėdo ir jos kišenėje. Ji buvo sekama vos kelis mėnesius, o savivaldybėje dirbo daugybę metų.

„Natūralu, kad tokioje vietoje visokių pagundų gali būti“, – pripažino N.S.Grybėnienės vietą poskyrio vedėjo kėdėje užėmęs Vygandas Žiurkelis.

„Kai užėmiau šią vietą, buvo ir pasiūlymų, ir grasinimų“, – teigė jis.

Sučiupo su įkalčiais

Kyšiais paimtos tikrosios sumos niekada nesužinosime, nes kone visi pinigų perdavimo epizodai užfiksuoti N.S.Grybėnienės kabinete ar gretimose patalpose. Galima tik spėti, kiek kartų su kyšio davėjais moteris buvo susitikusi už Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) stebimo lauko ribų.

STT kantrybė trūko 2011 m. kovo 10 d., kai E.Balasevičius pareikalavo, kad N.S.Grybėnienė atvežtų eilinę duoklę.

Nedelsiant iš verslininkų 3 tūkst. litų iškaulijusi tarnautoja išsikvietė savivaldybės vairuotoją ir savivaldybės automobiliu pinigus nuvežė E.Balasevičiui į namus.

N.S.Grybėnienė savo viršininkui perdavė 2,5 tūkst. litų, o 500 litų pasiliko sau. Pareigūnai N.S.Grybėnienės laukė išeinančios iš E.Balasevičiaus namų.

Kaip perduoti kyšį?

Kyšio perdavimas neretai įsivaizduojamas kaip sudėtinga, gerai apgalvota operacija. Iš tiesų viskas vyksta daug paprasčiau. E.Balasevičiui kyšiai būdavo perduodami jo kabinete, prie nuleidžiamos užtvaros į savivaldybės pastato kiemą, vežami jam į namus net tarnybiniu savivaldybės automobiliu, vairuojamu savivaldybės vairuotojo.

Apie pinigų perdavimą kalbėta telefonu, kavinėse, darbo kabinetuose, net savivaldybės tarybos posėdžių salėje, posėdžiaujant kauniečių išrinktiems tarybos nariams.

Apie korupcijos mastus Kauno savivaldybėje išgirdę jos vadovai teigė esantys šokiruoti.

„Man keista, kad tokie dalykai dėjosi ilgą laiką ir niekas apie juos neinformavo“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Jis teigė esantis pasiruošęs atleisti visus kyšininkus, tačiau neturi jokio pagrindo ką nors įtarti.

„Mus kaltina, kad nežiūrime, kas darosi savivaldybėje. Į ką žiūrėti? Duokite nors vieną raštišką pranešimą ir tie žmonės nuo rytojaus savivaldybėje nebedirbs. Bet tokių pranešimų nėra nė vieno“, – teigė D.Ratkelis.