Patys idėjos autoriai nesiima spręsti, kokie konkrečiai asmenys yra verti pagerbimo.

Pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma pašalinti arba pakeisti visus paminklus ir kito pobūdžio atminimus, siejamus su sovietiniu laikotarpiu ir jo palikimu Lietuvai.

Eltos paklaustas, kuo galėtų būti pakeistos įvairiuose miestuose esančios skulptūros, nuoskaudą menantys paminklai ir atminimai, jei tai reikėtų padaryti kitąmet - minint valstybės šimtmetį dainininkas, laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius sakė, kad keli paminklai didelės reikšmės miestams neturi. Dainininkas juokaudamas pridūrė, kad jei galėtų, statytų paminklą australų roko grupei AC/DC.

„Nemanau, kad būtinai esamus paminklus reikia keisti kitais paminklais ir nemanau, kad kiekvienoje miesto aikštėje tų paminklų reikia. Norėčiau pastatyti paminklą grupei AC/DC, bet turbūt Lietuvos labui jie padarė per mažai. Nuspręsti, koks konkrečiai žmogus yra vertas atminimo ir koks ne, turėtų istorikai. Iš esmės vienas ar kitas paminklas miesto nepakeistų ir nemanau, kad kažkas labai pasikeistų Vilniuje Cvirką ar ką kitą nuvertus. Išanalizuoti tam tikro žmogaus indėlį Lietuvai turėtų kompetentingi istorikai, nes jei problemas pradės spręsti feisbukas, turėsime rimtų bėdų“, - sakė M. Mikutavičius.

Pasak publicisto, apžvalgininko Andriaus Užkalnio, vietoj paminklų vertėtų atverti daugiau miesto erdvių, tačiau yra ir kur kas svarbesnių darbų.

Nematau paminklų prasmės, nes tai yra pats iš savęs senamadiškas dalykas. Verčiau vietoj nuverstų paminklų būtų atvertos naujos miesto erdvės, parkeliai, kur miestiečiai galėtų praleisti daugiau laiko.

„Nematau paminklų prasmės, nes tai yra pats iš savęs senamadiškas dalykas. Verčiau vietoj nuverstų paminklų būtų atvertos naujos miesto erdvės, parkeliai, kur miestiečiai galėtų praleisti daugiau laiko, atsipūsti nuo kasdienio skubėjimo.

Iš esmės paminklų ir atminimų statymas nėra pirminės reikšmės dalykas žinant dabartinę situaciją. Yra kur kas svarbesnių darbų. Aš už pinigus, skirtus paminklų pakeitimui ir nuvertimui geriau sutvarkyčiau kai kurių sostinės sankryžų šviesoforus, dėl ko nuolat vyksta avarijos. Palaikyčiau idėją tam tikrus žmones pagerbti, kaip kad poetas Justinas Marcinkevičius, bet tie atminimai galėtų būti žaismingi, modernūs”, - alternatyvas siūlė A. Užkalnis.

Pasak projektą inicijavusio Seimo nario L. Kasčiūno, naujus statinius galėtų išrinkti patys žmonės, tačiau šalyje vertėtų labiau pagerbti už laisvę kovojusius partizanus ir buvusius prezidentus.

„Teikčiau didesnį dėmesį laisvės kovų herojams - mūsų partizanams. Manau, kad paminklo Vilniuje yra nusipelnęs ir Antanas Smetona. Nemanau, kad paminklai yra senamadiškas dalykas, nes miestams reikia įvairių sprendimų - ir senovinių, ir modernių.

Būtų labai sveika praktika, jei vyktų balsavimai ir atminimus išrinktų žmonės, tačiau matome realią situaciją Lukiškių aikštėje, kai komisijos nuomonė skiriasi nuo visuomenės ir dabar išvis nieko neturime. Turime nusipelniusių kovotojų, kurių atminimai galėtų iškilti keliuose šalies miestuose - tai galėtų tapti savotišku traukos objektu”, - naujienų agentūrai ELTA sakė L. Kasčiūnas.

Lukiškių aikštės projektą laimėjusio skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko teigimu, visur galima rasti kompromisą, tačiau tam reikalingas tinkamas dialogas.

„Remkimės vakarietiška praktika. Skulptūrų ir atminimų likimą turėtų spręsti atitinkama žmonių grupė - ekspertai, menininkai, istorikai. Taip pat labai svarbi žmonių nuomonė, todėl manau, kad sprendimų galima rasti visur. Aš tikiu dialogu ir pokalbiu“, - sakė A. Labašauskas.

Keli Eltos kalbinti žinomi šalies istorikai, teisindamiesi arba nekompetencija, arba tuo, kad jų žodžiai gali būti interpretuoti ne taip, kaip norėtų jie patys, komentuoti atsisakė.