Į vieną garsiausių pasaulio universitetų Harvardą akademinės laisvės ir profilių požiūriu besiorientuojantis Kauno Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atkūrimo metines pasitinka su nerimu.

Universitetas ieškantiesiems savęs

Humanitarinių ir socialinių, teologijos ir menų, politikos ir teisės mokslų židinys Kaune VDU mini sukaktį. Prieš du dešimtmečius Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis universitetas buvo atkurtas.

VDU rektorius Ekonomikos katedros profesorius habilituotas daktaras Zigmas Lydeka įsitikinęs, kad universitete save randa motyvuoti, mėgstantys ieškoti, nesuvaržyti, priimantys buvimą drauge, bendruomenėje, norintys tobulėti, ieškoti savęs ir nebijantys iššūkių studentai.

Statistika rodo, kad šį universitetą nuo atkūrimo daugiausia renkasi humanitarinių, socialinių ir politikos mokslų siekiantis jaunimas. VDU labiausiai paklausios istorijos, lietuvių kalbos, menotyros ir aplinkotyros programos. Pagrindinis universiteto bruožas, anot rektoriaus, yra liberalumas, tęsiantis 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. Esą VDU studentus, dėstytojus ir absolventus vienija "artes liberales" – laisvųjų menų universiteto idėja.

Konkuruoja tik dėl lėšų

Paklaustas, koks vaidmuo tenka VDU šalia kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, rektorius Z.Lydeka pabrėžė, kad daugelį šalies universitetų vienija partnerystė, o konkuruojama tik vienoje srityje – kai siekiama užsitikrinti materialias sąlygas. Dėl studentų skaičiaus su kitais universitetais VDU nesivaržo, nes niekada nekėlė sau tikslo būti labai dideliu universitetu. Esą 9 tūkst. studentų, kiek universitete mokosi šiuo metu, yra optimalus skaičius.

Daugiausia nerimo rektoriui šiuo metu kelia valstybės ketinimai pertvarkyti ir trumpinti kai kurias studijų programas iki 3,5 metų, nes didžiąją dalį dėmesio universitetas skiria bendriesiems universitetiniams dalykams, humanitariniam asmenybės ugdymui. Esą šių asmenybės paieškų trumpinti nevalia, tokiems dalykams reikia daugiau laiko.

Didelių vilčių profesoriui Z.Lydekai teikia individualizuotas mokymas ir tokios studijų formos, kurias pasitelkus būtų galima bendrauti su užsienio partneriais universitetais virtualiai. Be to, kur kas daugiau dėmesio planuojama skirti jungtinėms universitetų programoms – VDU studentai turės daugiau galimybių pasisemti žinių užsienio universitetuose, o dėstytojai atras save kitose erdvėse.

Išugdė tarpukario elitą

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Leonidas Donskis atkreipia dėmesį į universiteto vaidmenį ikikarinėje Lietuvoje: tuomet tai buvęs šalies mokslo centras, kuris, Lietuvai netekus Vilniaus, išugdė visą to laikotarpio Lietuvos kultūrinį, politinį ir diplomatinį elitą.

Pasak profesoriaus L.Donskio, išskirtinis vaidmuo VDU teko ir prieš dvidešimtmetį, kai universitetas buvo atkurtas. Esą tuomet jis labai skyrėsi nuo kitų šalies aukštųjų mokyklų. Pirmiausia tuo, kad universitetui buvo pritaikyta Harvardo studijų programa. Universitetas tapo vieninteliu liberalių studijų universitetu, kuriame žmonės, užuot specializavęsi nuo pirmojo kurso, studijuodavo tiesiog tam, kad gautų universitetinį išsilavinimą ir gebėtų į viską žvelgti plačiau.

"VDU kaip projektas sutapo su tuo, ko reikėjo Lietuvai tuo laiku, – samprotauja L.Donskis. – Mėginimas sukurti daugiau akademinės laisvės ir įvairovės sutapo su fundamentaliais visos visuomenės poreikiais ir ypač su jaunosios kartos, kuri laukė rimtų pokyčių išsilavinimo sferoje ir intelektualinėje kultūroje."

Laisvė tarsi Harvarde

Šis Kauno universitetas visuomet buvo savotiška kūrybinė laboratorija, kurioje buvo išmėginama tai, ko nebuvo galima pritaikyti Vilniuje ar kituose šalies miestuose ir mokslo centruose. Būtent dėl šios priežasties, anot L.Donskio, VDU dėstyti mielai rinkosi ne tik kauniečiai, bet ir daugelis kitų Lietuvos akademikų, tarp jų ir vilniečiai bei išeivijos atstovai.

Akivaizdu, kad eksperimentas pritaikyti VDU lietuviškąją Harvardo programos versiją pasiteisino – liberaliosios studijos atgimusiame VDU tapo ypač mėgstamos. Paklaustas, ar dėl tokios studijų krypties VDU galima laikyti mažuoju Harvardu, profesorius L.Donskis atsakė neigiamai. Esą malonu būtų taip pavadinti VDU, bet vis dėlto tai nebūtų tiesa, nes negalime lygintis su universitetu, kurio biudžetas prilygsta visos mūsų valstybės biudžetui. Be to, Harvardo universitetas turtingas ne tik finansinių resursų, bet ir kitokių laimėjimų, Nobelio premijų.

"Negalime lygintis su Harvardu pasiekimais, bet tai, kad VDU primena gerus amerikietiškus universitetus savo didesne akademine laisve ir profiliais, tai yra tiesa, – kalbėjo L.Donskis. – VDU šiandien yra daugiau akademinės laisvės, mažiau hierarchinių santykių negu kituose Lietuvos universitetuose, o santykiai tarp profesūros ir jaunesnių dėstytojų arba tarp dėstytojų ir studentų vis dėlto yra šiltesni ir neformalesni. Tuo VDU primena Amerikos universitetus."

Faktai apie VDU

Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą.

Po ketverių metų, reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas Kaune.

Tarpukariu tai buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo ir modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.

1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

1950 m. aukštoji mokykla uždaryta sovietų valdžios sprendimu.

1989 m. VDU atkurtas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis.

Šaltinis: VDU