Kauno valdžia įsakė muzikos mokykloms parengti griežtus taupymo planus. Šių įstaigų atstovai atkerta, kad ir taip vos išgyvenantys, todėl valdininkų užmojai juos gali sužlugdyti.

Meras nepaguodė

Pas merą Andrių Kupčinską atėję muzikos mokyklų pedagogai ir moksleivių tėvai prašė atšaukti savivaldybės reikalavimą neformalaus ugdymo įstaigoms rasti būdų, kaip sumažinti savo išlaidas iki kelių šimtų tūkstančių litų. Tokį reikalavimą savivaldybės administracija išsiuntė kovą ir įsakė pateikti taupymo programas.

A.Kačanausko muzikos mokyklos chorinio skyriaus vedėja Beata Kijauskienė tvirtino, kad savivaldybė, nieko nepaaiškinusi, praėjusių metų pabaigoje iš mokyklos sąskaitos nurašė 200 tūkst. litų. „Kur tie pinigai, mums nepaaiškina. Negana to, kovą atėjo įsakymas sumažinti išlaidas dar 537 tūkst. litų“, – stebėjosi B.Kijauskienė.

Kitų mokyklų pedagogai sakė, kad ir taip jau gerokai sumažinę pamokų skaičių, savivaldybės sprendimu padidino mėnesinį mokestį tėvams už mokslą nuo 45 iki 60 litų. „Daugiau taupyti tikrai neturime iš ko, nes nukentės ir taps bevertės ugdymo programos“, – teigė Kauno 1-osios, A.Kačanausko ir M.Petrausko muzikos mokyklų atstovai.

Jie guodėsi, kad daugiau sutaupyti galės tik pakabinę spynas ir per mokslo metus išėję dviem mėnesiams nemokamų atostogų.

Meras nieko paguodžiamo pasakyti negalėjo. „Suprantu jūsų rūpesčius, bet biudžetas toks, koks yra – negalime niekam didinti finansavimo, nesumažinant kitur. Pinigų medžio neturiu“, – aiškino jis.

Valdininkė ašaromis netiki

Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo poskyrio vedėja Vida Kučiauskienė įsitikinusi, kad muzikos mokyklos dar turi galimybių sutaupyti. „Jos gali panaudoti iš tėvų surenkamus mokesčius, bet to, daryti nenori, nes joms patogiau tas lėšas panaudoti moksleivių išvykoms, instrumentams įsigyti, o kitoms reikmėms prašyti iš savivaldybės“, – pareiškė vedėja.

Pasak V.Kučiauskienės, vieno muzikos mokyklos moksleivio ugdymas biudžetui kainuoja nuo 520 iki 918 litų per mėnesį. Tėvai, pasak jos, padengia tik 7 proc. išlaidų. „Palyginimui galiu pasakyti, kad muzikos būrelio auklėtinis miestui kainuoja daug mažiau – nuo 150 iki 300 litų. Ne veltui Švietimo ir mokslo ministerija kelia klausimą, ar verta investuoti daug lėšų į muzikos mokyklų auklėtinius, jei tik nedaugelis jų pasirinks muziko profesiją“, – kalbėjo vedėja.

V.Kučiauskienės teigimu, pernai 19-ai neformaliojo ugdymo įstaigų išlaikyti buvo skirta 17 mln. litų. „Bet jos išnaudojo 1,5 mln. litų daugiau, todėl šiemet šią sumą atimsime ir mokykloms liks 15,5 mln. litų. Jos pačios turi sudaryti taupymo planus ir išgyventi už mažesnę sumą. Padalijus 1,5 mln. litų visoms ugdymo įstaigoms, suma tikrai nebus didelė“, – aiškino vedėja.

Pedagogai apstulbo

Kauno 1-osios mokyklos direktorius Jonas Kazlauskas, sužinojęs, kad mokyklos kaltinamos viršijusios numatytas išlaidas, buvo šokiruotas. „Visus mokymo planus ir mokytojų krūvius deriname su savivaldybe, be to, pas mus keturis mėnesius lankėsi savivaldybės auditoriai“, – stebėjosi direktorius.

B.Kijauskienė įtaria, kad muzikos mokykloms užkraunamos kitų mokymo įstaigų, ugdymo centrų finansinės problemos. „Mūsų nekamuoja tokie rūpesčiai kaip vidurines mokyklas. Muzikos mokyklos pilnutėlės: į vieną vietą sulaukiame septynių ir daugiau norinčių muzikos mokytis vaikų. Todėl nesuprantama, kodėl mus norima sužlugdyti“, – gūžčiojo pečiais B.Kijauskienė.

A.Kačanausko muzikos mokyklos chorinio dainavimo mokytoja, į pergalę televizijos laidoje „Chorų karai“ pernai atvedusi Kauno kolektyvą Danguolė Beinarytė valdininkams bandė paaiškinti, kad atimdama iš muzikos mokyklų lėšas valdžia stumia jaunimą į nusikalstamą kelią.

„Jei išmesime į gatvę vaikus, kurie dabar mokosi groti ir dainuoti, ar nereikės daugiau lėšų skirti jaunimo narkotikų prevencijai, nusikalstamumui gatvėse pažaboti?“ – klausė D.Beinarytė.