„Aišku, džiaugiuosi pačiu faktu, bet manau, iš tos istorijos turėtume pasimokyti, kaip atsakingai ir branginant turime elgtis su savo istoriniais artefaktais. Galimas dalykas, kad tai dar yra ne pabaiga ir mes dar labai reikšmingų istorinių objektų katedros požemiuose rasime ne vieną“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Anot jo, reikia džiaugtis, jog trijų karalių insignijos išvis buvo atrastos ir tai padaryta visa apimtimi, kad „niekas į šoną nenuklydo“.

Kita vertus, šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad darbai atlikti nesilaikant nustatytos tvarkos ir procedūrų.

„Pati išėmimo procedūra, žinoma, nebuvo tobula. Manau, kad reikėjo glaudžiai bendradarbiauti su tomis institucijomis, kurios yra įgaliotos, ir dalyvauti, ir, svarbiausia, užtikrinti, kad kultūros vertybių išėmimas vyktų pagal visas nustatytas oficialias taisykles, nes tai yra labai atsakingas procesas“, – tvirtino G. Nausėda.

„Tai yra ne tik šiaip išėmimas kokių nors daiktinių vertybių, bet tai yra ir kartu visos procedūros įprasminimas. Todėl manau, kad ir filmuota medžiaga, ir labai detalus visas procedūros atskleidimas buvo būtinas šito veiksmo elementas. Gaila, kad taip neatsitiko“, – kalbėjo prezidentas.

Apie gruodį Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę pranešta praėjusį pirmadienį.

Joje rastos prieš Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) karūna, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės pirmosios Žygimanto Augusto (1520–1572) žmonos Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė.

Požemiuose atrasta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto antrosios žmonos Barboros Radvilaitės (apie 1520/1523–1551) karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.

Taip pat – šešios sidabrinės plaketės (dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu, ornamentu, įrašu – BNS), puošusios šv. Kazimiero koplyčią, nemažai votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (mirė 1615 metais) karsto plokštelė.

Šios vertybės išimtos nedalyvaujant Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovams, jų neinformavus apie procesą. Be to, procesas nebuvo filmuojamas.

KPD vadovas Vidmantas Bezaras naujienų portalui „Bernardinai“ teigė apie šiuos radinius sužinojęs iš žiniasklaidos.

Tuo metu dailės kūrinių restauratorius Saulius Poderis kaltina Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą. Jis tvirtina apie vertybes žinąs pastaruosius dešimt metų, ne kartą kreipęsis į KPD ir arkivyskupiją su prašymu ištirti katedros požemius, tačiau jo prašymai būdavo atmetami.

S. Poderio teigimu, jis insignijų slaptavietę atrado anksčiau, kuomet ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavo valstybės vadovus. Tuomet KPD ėmėsi koordinuoti kultūros vertybių išėmimą, tačiau Vilniaus arkivyskupija tai padarė savo nuožiūra.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pirmadienį BNS sakė, kad S. Poderiui leidimas ieškoti paslėptų insignijų neduotas prieš kelerius metus, o arkivyskupija vertybių ieškojo savo ruožtu.

„S. Poderiui nebuvo leista lįsti į požemius kelerius metus. Kai jis pranešė Kultūros paveldo departamentui (kad nustatė slaptavietės vietą – BNS), jis nepasakė jiems kur, tik parodė, kad turi nuotrauką, o mes toliau tęsėme tą patį ieškojimą, ką darėme anksčiau“, – sakė G. Grušas.

Anot jo, rūpestį kėlė tai, kad po pranešimų apie paslėptas vertybes ir galimą jų vietą aptikta požymių, jog kažkas ten savavališkai vykdo paiešką.

„Atrodė, kad kažkas ten knisasi, todėl reikėjo kuo greičiau surasti, kad apsaugotume tas insignijas. Atsirado nežinome tiksliai kada išgręžtų skylių, buvo matyti, kad kažkas nelegaliai sukosi ir tas paskatino, kuo greičiau imtis tokių priemonių“, – BNS tvirtino arkivyskupas.

Anot jo, tvarka pažeista tik arkivyskupijai laiku nepranešus apie atrastas kultūras vertybes.

„Mes nepranešėme per numatytą laiką, kaip įstatymas numato per savaitę pranešti, mes pranešėme per tris, nes šventės įsiterpė. O pats procesas vyko pagal visą tvarką, kaip normaliai vyksta, profesionalai tą vykdė“, – tikino G. Grušas.

S. Poderis tinklalaidei „NeRedaguota“ sakė, kad be Kultūros paveldo departamento leidimo nebuvo galima atlikti insignijų išėmimo. Juoba, kad departamentas buvo informuotas apie rastą galimą slaptavietės vietą ir buvo ėmęsis veiksmų patikrinti restauratoriaus turimą informaciją.

Valdovų palaikai ir insignijos pirmą kartą Vilniaus arkikatedroje rastos 1931 metais. Artėjant Antrajam pasauliniam karui, 1939  metais jos vėl paslėptos katedros rūsiuose. S. Poderis teigė, kad nustatyti slaptavietę pavyko susisiekus su vieno iš asmenų, dalyvavusių slepiant vertybes, sūnumi. Jis buvo įrašęs tėvo liudijimą apie tai, kur slėpė ketedroje saugotas vertybes, kad per karą jos nebūtų pavogtos.