Nors sąskaitos už šildymą šiurpina, bet radiatoriai pleška ir laiptinėse

Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad nemažas sumas turi mokėti už perkaitintas daugiabučių laiptines. Tačiau atsisakyti bendrų patalpų šildymo šilumininkai neleidžia, esą tai pakenktų namui.

Sąskaita už laiptinę

Kai kurių sostinės daugiabučių namų gyventojai gavę sąskaitas už šildymą vasario mėnesį neteko amo išvydę, kiek turi mokėti ne tik už buto, bet ir už laiptinės šildymą.

Karoliniškėse naujos statybos daugiabučiame name gyvenanti Jurga kreipėsi į „Vilniaus dieną“ pasibaisėjusi, kad už vieno mėnesio laiptinės šildymą turi susimokėti per 40 litų. Mokėti už bendrų patalpų šildymą šio namo gyventojams kaip ir kitiems vilniečiams teko ir anksčiau, tačiau sąskaitos buvo keliskart mažesnės.

„Pirmiausia, mums greičiausiai labai nepasisekė, kad namo statytojai laiptinėje įrengė net keturis radiatorius. Tačiau jei jie kaistų tik šiek tiek, kosminių pinigų mokėti nereiktų. Dabar laiptinėje būna taip karšta, kad oro temperatūra mažų mažiausiai tokia pati kaip butuose, o gal ir aukštesnė“, – piktinosi vilnietė. Laiptinės gyventojai netgi pamatavo oro temperatūrą joje. Termometro rodmenys įspūdingi – laiptinėje oro temperatūra siekė beveik 25 laipsnius šilumos.

Iš viso už 60 kv. m buto šildymą, net ir gyvendama naujame name, Jurgos šeima už vasarį turėjo pakloti 400 litų, dar kelios dešimtys litų prisidėjo už itin šiltą laiptinę.

„Yra ir dar viena bėda. Mūsų name ne visi butai gyvenami. Mes tikriausiai turime sumokėti ir už tuos butus. Suprantu, kad radiatoriai nepašildyti gali užšalti ir panašiai, bet kam juos taip smarkiai kaitinti? Kiek mūsų namą administruojantis “Karoliniškių būstas„ susirenka pinigų vien už laiptinių šildymą?“ – klausimus kėlė Jurga.

Atsisakyti neleidžia

Neapsikentusi tokio dydžio sąskaitų dienraščio skaitytoja raštu kreipėsi į įmonę „City Service“ ir prašė paaiškinti, kodėl taip kaitinami radiatoriai pastato laiptinėje ir ar sąskaitas už jos šildymą būtų įmanoma sumažinti. Vilnietė bendrovės specialistų taip pat klausė, ar galima visiškai atsisakyti laiptinės šildymo arba atjungti bent tris iš keturių laiptinės radiatorių.

Iš „City Service“ pateiktų atsakymų akivaizdu, kad „Karoliniškių ūkiui“ perkaitinti radiatoriai laiptinėse – ne naujiena. Regis įmonė žinojo padėtį ir Jurgos gyvename name, tačiau neskubėjo jos ištaisyti.

„Bendrų patalpų priežiūrą ir šildymą organizuoja UAB “Karoliniškių būstas„. Gyvenamosiose patalpose sanitarinė temperatūra yra 18–22 laipsnių šilumos, negyvenamosiose – 14–16 laipsnių šilumos. Atsisakyti laiptinės šildymo negalima. Jūsų pastaba dėl per didelio šildymo laiptinėje priimta, šildymas artimiausiu metu bus sureguliuotas“, – tokį atsakymą Karoliniškių gyventojai pateikė „City Service“ specialistai.

Kita vertus, energetikos specialistai tvirtina, kad daugiabučio laiptinėje pakanka ir vieno radiatoriaus. Tačiau beveik neįmanoma šilumininkų priversti sumažinti radiatorių skaičių bendrojo naudojimo patalpose.

„Na, gerai, jei negalima, tai negalima. O kas mums atlygins už tai, kad šį mėnesį radiatoriai buvo per karšti. Ar mes kalti, kad vasarį šie radiatoriai buvo 10 laipsnių karštesni, nei turėjo būti?“ – klausia pašnekovė.

Atsakingi už namą

Lietuvos šilumininkų asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas dienraščiui sakė ne pirmą kartą girdįs vilniečių skundų dėl laiptinės šildymo. Tačiau energetikos specialistas pabrėžė, kad bendro naudojimo namo patalpas šildyti yra ne mažiau svarbu nei pačius butus.

„Dažniausiai skundžiasi tie žmonės, kuriems sąskaitoje yra išskirta eilutė dėl laiptinės šildymo. O sąskaitos skirtingos dėl to, kad vienuose daugiabučiuose visi butai šildomi centralizuotai, o kiti atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos. Tokių Vilniuje yra mažai, bet pasitaiko. Jei tame name ne visi turi centrinį šildymą, eilutė dėl bendrų patalpų šildymo yra išskiriama“, – tikino R.Morkvėnas.

Anot specialisto, šildyti bendro naudojimo patalpas kiekviename daugiabutyje yra būtina ir dėl namo sistemų būklės palaikymo.

„Šildymas yra būtinas, todėl jo ir atsisakyti negalima. Žinoma, galima atsijungti nuo centrinės sistemos. Visi namo gyventojai yra atsakingi už namą ir jo sistemas, tai yra bendras turtas, todėl ir mokėti už jo priežiūrą turi bendrai. Nereikia manyti, kad sumažinus laiptinės šildymą sumažės mokesčiai. Dėl to tiesiog greičiausiai reikės daugiau šilumos butui sušildyti, tad viskas išsilygins“, – teigė pašnekovas.

Įmanoma ir tokia situacija, kad pusei namo atsijungus nuo centrinės šildymo sistemos likusiems gyventojams tektų mokėti du kartus didesnį mokestį už laiptinių priežiūrą.

„Tačiau tai įmanoma tik teoriškai. Jei atsijungtų vienoje namo pusėje gyvenantys žmonės, likusiems gal ir kiltų problemų, bet jei kas antras gyventojas, tai namo šiluma kažkaip būtų palaikoma. Apskritai, nuo sistemos atsijungti be jokių įsipareigojimų namui, kuriame gyveni, yra labai sunku. Turi suprasti, kad su visais gyventojais esi atsakingas už bendrą turtą “, – pridūrė R.Morkvėnas.


Komentaras


Darius Zabarskas


„Karoliniškių būsto“ direktorius

Jei gyventojams kyla įtarimų, kad radiatoriai laiptinėje kaista per smarkiai ar yra per šalti, visuomet privalo kreiptis į administratorių. Kadangi privalomas fizinis patikrinimas, įmonės specialistai turi patys apsilankyti pastate ir įvertinti, kas negerai. Jei paaiškėtų, kad dėl gedimo kaltas administratorius, būtų galima svarstyti ir dėl kompensacijų gyventojams išmokėjimo ar žalos atlyginimo.


Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimas

Gyventojai, nusprendę nešildyti laiptinių, rūsių ar koridorių, gali pakenkti savo būstui. Esant dideliems temperatūrų skirtumams tarp gyventojų butų ir laiptinių ar koridorių, nuo susidariusios drėgmės ims pelyti ar skilinėti sienos, trupėti dažai.

Naujųjų daugiabučių gyventojai susiduria su šiek tiek kitokia problema. Dalis žmonių, įsigiję butus, kuriuose yra moderni apskaitos sistema, neketina juose gyventi, tad, iki minimumo prisukdami buto šildymą, tikisi mažiau mokėti už buto išlaikymą. Bet gavę sąskaitą sutrinka, kad jų taupymas – perniek, nes tenka daug mokėti už bendrų patalpų šildymą.

Jeigu visas daugiabutis namas turi vieną įvadinį skaitiklį, mokslininkų skaičiavimais, 10–20 proc. visos sunaudojamos šilumos tenka bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaidas

Vaidas portretas
Ai, kam čia kreiptis į administratorių, kreipiamės tiesiai į žurnalistus. Aš tai va kreipiuosi tiesiai į administratoriaus šilumininką, tai už šildymą tikrai nepermokame (nors dar yra nemažai dalykų kaip sumažinti sąskaitas, bet tai jau mūsų rūpestis)

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Kas yra VILNIAUS ENERGIJA? Visi apsimeta, kad nežino.... Juk Vilniaus šilumos tinklai priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įmonei SP AB,,Vilniaus šilumos tinklai" ir yra jų balanse. Tik ši SP AB juos išnuomavo DALKIJAI, kuri įkūrė ,,Vilniaus energiją", o po to DALKIJA perdavė jos valdymą dukterinei įmonėlei-kioskeliui su 47 EUR įstatiniu kapitalu... Ta SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai " ir toliau egzistuoja , yra direktoriai, specai net Stebėtojų taryba iš Vilniaus miesto valdančių politikų su vicemeru Adomavičium priešaky... ir prižiūri, kad nuomos sutartis būtų gerai vykdoma... NIEKO NEREIKIA NACIONALIZUOTI, tik pasidomėti už ką algas gauna ir stebėtojai ir prižiūrėtojai...gal jie po pusę etato ir DALKIJOJ dirba?

lina

lina portretas
mano alga 678, butas 50 kv saskaita uz sildyma 500 , man valgyt ar sildytis, dar kruva kitu saskaitu, anstoliai grasina, kad ismes i gatve, bet pati juos i teisma paduosiu jau uzsmauge lietuviska reality sou, isvaziuociau, bet sveikata nekokia
VISI KOMENTARAI 5

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių