„Mums reikia kalbėti apie tai, kaip mes galime gyventi kompaktiškai ir pakelti gyventojų gerovę bei kokybę miestuose. Turime miestų, kuriuos reikėtų pergalvoti. Kvartalų skirstymas į rajonus, kuriuose miegame, ilsimės, apsiperkame, tai – senasis paveldas, kuris nėra labai geras, nes šiandieniniai miestai turi būti, kad tame pačiame pastate būtų visos paslaugos, kad pusės kilometro atstumu būtų visos gyvenimui reikalingos paslaugos, kad nereikėtų įsigyti automobilio, kad vaikas galėtų saugiai nuvažiuoti iki darželio ar mokyklos“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministras taip pat tvirtino, kad miestas turi tapti kompaktiškas bei įvertintas funkcionalumas.

„Tad iš esmės peržiūrime teritorinio planavimo taisykles, miestų kompaktiškumo taisykles. Šiuo metu labai griežtai nustatoma, kaip kokioje teritorijoje, kokia dominuoja funkcija. Reikia daugiau funkcijų toje pačioje teritorijoje. Jeigu norime gyventojams pasiūlyti vakarų Europos standartą, turime pergalvoti plėtros intensyvumą, kad plėtra vyktų truputį aukštesnė ir kompaktiškesnė“, – tęsė S. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis, paklaustas apie tai, kiek Vilniuje kvadratiniame kilometre šiuo metu gali gyventi žmonių, pasakė skaičių, kuris toli gražu neatspindi Aplinkos ministerijos lūkesčių.

„Šiuo metu kvadratiniame kilometre gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių, realiai, penkiolika gyventojų į hektarą. Tikrai nedidelis gyventojų tankis. Kadangi dirbame su miestu, planuojame miestą, tai pagrindinis rodiklis yra gyventojai į hektarą. Gyventojų tankis kvadratiniame kilometre naudojamas labiau didesnei statistikai, lyginant miestus tarpusavyje“, – pasakojo M. Pakalnis.

Vilniuje pasiekti 60 tūkst. gyventojų tankį, M. Pakalnio teigimu, yra tiesiog neįmanoma.

„Tokie tankumai yra pasauliniuose megapoliuose, mes turėtume būti apsupti didžiulių dangoraižių ir jie visi turėtų būti gyvenami. Su ministerija taip jau ne kartą buvo, kad jie parašo skaičių, o paskui paskaičiuoja. Turėjome ne vieną kuriozišką atvejį, kai pagal ministerijos nustatytas metodikas Lazdynai nebuvo kompaktiškas rajonas. Tačiau nustatomi nepamatuoti rodikliai, kurie iškreipia visą statistiką. Nemanau, kad bet kuris mūsų miestas gali šį rodiklį pasiekti. Kai kuriuose tankiai apstatytuose kvartaluose toks rodiklis gali būti, bet vertinant rajono masteliu – neįmanoma“, – sakė jis.

„Mano galva, tai nėra logiška ir, ko gero, Lietuvos sąlygomis ir nėra įmanoma. Jeigu mes paimtumėm kitų Europos miestų, kurių gyventojų skaičius yra panašus į Vilniaus analogiškus skaičius, tai gautume nuo 4,8 iki 5,5 tūkst., pavyzdžiui, Viena, Lisabona, Dublinas. Toks skaičius, kaip 60 tūkst., yra nerealus“, – kalbėjo architektas Gintautas Tiškus.