Senuose Vilniaus daugiabučiuose kasmet auga senų ir eksploatuoti nebetinkamų liftų skaičius. Specialistai teigia, kad jei nebus imtasi priemonių, dėl pačių žmonių saugumo jau netolimoje ateityje gali tekti uždaryti daugiau kaip pusę visų liftų.

Apie pusę liftų – susidėvėję

Sostinės daugiabučiuose iš beveik 2 tūkst. eksploatuojamų liftų apie pusę jų yra peržengę ribinį 25 metų tarnavimo laiką. Vilniaus daugiabučiuose yra ir apie 100 vadinamųjų liftų rekordininkų, kurie eksploatuojami jau 40 metų, ir tokių įrenginių skaičius kasmet didėja.

„ES direktyvos numato, kad pasibaigus lifto gamintojo nustatytam naudojimo laikui, o jeigu jis nenurodytas – po 25 metų nuo dienos, kai jis pradėjo veikti, privalu atlikti pavojaus identifikavimo ir rizikos vertinimą bei, atsižvelgiant į liftų susidėvėjimą, numatyti konkrečias priemones – arba juos modernizuoti, arba keisti naujais“, - trečiadienio rytą surengtame susitikime sakė įmonės „Baltijos liftai“, kuri sostinėje prižiūri bendrovės „Mano būstas“ administruojamų namų liftus, direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Vasiljevas.

Specialistų teigimu, šiandien labiausiai trūksta gyventojų aktyvumo – liftai sparčiai sensta, o gyventojai vangiai rodo iniciatyvą juos renovuoti ar keisti naujais. O kai ekspertai susidėvėjusius ir pavojų keliančius liftus pripažįsta netinkamais naudoti, žmonės piktinasi, kad yra priversti lipti laiptais.

Dažniausiai liftai stabdomi susidėvėjus mechaninėms dalims, elektroninei valdymo sistemai ir saugos mazgams, surūdijus kabinos rėmui ir šachtos durims.

„Vien mūsų įmonė sostinėje prižiūri 890 liftų. Iš jų net 512 yra eksploatuojami 25 metus ir ilgiau. Dar 24 liftai yra avarinės būklės, todėl jau yra pripažinti netinkamais naudoti“, - sakė J. Vasiljevas.

Geriau keisti nauju

Specialistai, atsižvelgdami į padėtį, rekomenduoja pasenusius ir nuolat gendančius liftus keisti naujais užuot vykdžius jų renovaciją.

„Pakeisti liftą nauju kainuoja apie 120 tūkst., modernizacija – perpus mažiau. Bet vėlgi, modernizavimas, t. y. dalinis kapitalinis remontas, yra savotiška loterija. Keičiami tą dieną aktualiausi lifto mazgai, bet niekas nežino, galbūt už savaitės suges kitas mazgas, kurio niekas nekeitė. Tada vėl teks tvarkyti, tai gyventojams vėl kainuos ir sukels dar didesnį jų pasipiktinimą“, - sakė J. Vasiljevas.

Todėl gyventojams yra teikiami pasiūlymai sprendimus priimti laiku, o ne tada, kai bus nuspręsta, kad liftas nebetinkamas eksploatuoti ir turi būti sustabdytas. Naujam liftui pagaminti, sumontuoti ir priduoti reikia keturių mėnesių. Jo laukdami gyventojai priversti vaikščioti pėsčiomis.

Liftai tikrinami du kartus per mėnesį prižiūrinčios bendrovės ir kartą per metus atliekama nuodugni jų techninės būklės patikra.

„Situacija prasta. Netinkamų naudoti liftų – senesnių nei 25 metai – skaičius kasmet didėja. Kartais liftus reikia keisti, kartais renovuoti, tačiau renovacija gali būti ir tokia, kai pakeičiamas beveik visas liftas, o tai nėra gerai. Pakeičiami tik mazgai, bet laikoma, kad liftas vis tiek yra senas ir negalima teigti, kad toks liftas yra visiškai atitinkantis šiuolaikinius saugos standartus, reikalavimus. Liftą galima palyginti su automobiliu: restauruojant mašiną ji netampa nauja, tokia pat saugi kaip nauja. Taip ir su liftais“, - kalbėjo liftų techninės būklės patikrą atliekančios bendrovės „Inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius.

Gyventojai nesirūpina

Susitikimas vyko sostinės Lazdynų rajone, prie Architektų g. 86 numeriu pažymėto namo.  Jo gyventojams dar gegužę buvo pateiktas pasiūlymas keisti liftą. Tačiau, kaip sakė bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius, kol kas dar nėra jokio gyventojų sprendimo.

„Kitą mėnesį bus vykdoma patikra ir gali būti, kad specialistai priims sprendimą liftą sustabdyti, o tada gyventojai vėl reikš nepasitenkinimą ir pasipiktinimą. Mes tikrai nesuinteresuoti stabdyti liftą be reikalo, bet jei jis nebegali būti saugiai eksploatuojamas, turi būti stabdomas“, - aiškino A. Kubilius.

J. Vasiljevo teigimu, žmonės turėtų rimčiau susimąstyti apie savo saugumą, nes sugedus liftui gresia ne vienas pavojus.

„Dėl trumpo jungimo, kuris gali įvykti, nes susidėvėjusi laidų izoliacija, liftas gali tapti nevaldomas, gali pradėti važiuoti atviromis durimis, baisu pagalvoti, kas gali nutikti, jei tuo metu žmogus žengs į kabiną arba norės iš jos išlipti. Liftas tampa savotiška giljotina“, - aiškino „Baltijos liftų“ direktoriaus pavaduotojas.

Neadekvatus elgesys kainavo gyvybę

Liftas yra gana brangus įrenginys. Norint pakeisti jį nauju kiekvienam butui tai atsieitų apie tūkstantį ir daugiau litų.

„Nemaži pinigai, todėl suprantama, kad ne visi gyventojai pasirengę tokius pinigus sumokėti. Stengiamės lanksčiai prisidėti, kad gyventojams nereikėtų tokios sumos mokėti iškart, o būtų galima sumokėti per kelerius metus. Labai svarbu, kad gyventojai susitartų ir priimtų sprendimą ne tada, kai jau liftas sustoja“, - žinutę vilniečiams siuntė A. Kubilius.

Kitas dalykas, kurį pabrėžė A. Kubilius, neadekvatus lifte įstrigusių žmonių elgesys. Jis papasakojo atvejį, nutikusį Sankt Peterburgo mieste.

„Jaunuolių porai važiuojant liftu jis sustojo ties puse aukšto. Jie neapmąstę padarinių patys ėmėsi vaduotis iš lifto. Atidarė duris, vaikinas išlipo, o merginai lipant liftas pajudėjo ir suspaudė ją per pusę“, - mirtiną atvejį prisiminė A. Kubilius ir pakartojo, kad sugedus liftui gyventojai turi kviesti pagalbą, o ne patys spręsti, kaip ištrūkti iš susidariusios padėties.